Pilietinis mokslas Lietuvoje

Pilietinio mokslo metodų plėtra Lietuvoje

Lietuva įsitraukė į piliečių mokslą – 2020 m. balandžio mėn. kai buvo įkurta Pilietinio mokslo asociacija ir VILNIUS TECH Pilietinio mokslo centras. Asociacija, kuriai priklauso tokie universitetai kaip Kauno technologijos universitetas ir Mykolo Romerio universitetas, veikia kaip mokslininkų, praktikų ir suinteresuotųjų šalių centras. Ji skatina pilietinio mokslo projektus, organizuoja mokslo populiarinimo renginius ir skatina mokslinius tyrimus.

Lietuvoje pilietinio mokslo koncepcija pamažu įgauna vis didesnį pripažinimą, ypač akademiniuose sluoksniuose. Nors šis dalyvavimu grindžiamas požiūris dar tik vystosi, pilietinio mokslo projektų ėmė daugėti, o tai prisideda prie didesnio visuomenės informuotumo. Kauno technologijos universitetas atliko išsamų pilietinio mokslo Lietuvoje tyrimą, kuriame pabrėžė, kad ši koncepcija susiduria su keliais iššūkiais, įskaitant ribotą politikos formuotojų paramą, mokslininkų nesusipažinimą su piliečių dalyvavimu ir piliečių motyvaciją.

Lietuvos pilietinio mokslo ekosistemoje svarbiausi dalyviai yra labai įsitraukę mokslininkai ir iniciatyvūs piliečiai. Šie mokslininkai atlieka svarbų vaidmenį šviečiant visuomenę, inicijuojant piliečių mokslo projektus ir konsultuojant kitus dalyvius. Piliečių pusėje dalyvavimo kategorijas sudaro iniciatoriai, probleminių klausimų formuotojai, išteklių rinkėjai ir tvarkytojai bei sprendimų naudotojai. Šie vaidmenys dar tik formuojasi, tačiau susidomėjimas tarptautiniais piliečių mokslo projektais auga.

Nors piliečių mokslas Lietuvoje yra palyginti naujas reiškinys, šalyje jau seniai vykdomi bendruomenės tyrimai ir bendruomenės inicijuotos iniciatyvos, ypač aplinkosaugos srityje. Mokslininkų ir bendruomenių bendradarbiavimas gali padėti atlikti profesionalius mokslinius tyrimus ir įgalinti bendruomenes, o tai gali padėti spręsti įvairias socialines problemas, skatinti socialinę gerovę ir didinti piliečių dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose.

Lietuvos pilietiškumo mokslas vis labiau populiarėja, didėja informuotumas ir aktyvumas. Tikimasi, kad, vis akivaizdžiau matant piliečių mokslo naudą, jo taikymas Lietuvoje dar labiau plėsis.

Pagrindiniai aplinkosaugos iššūkiai Lietuvoje

Oro kokybė ir tarša

Lietuvoje oro kokybė ir tarša yra aktualios problemos, kurias lemia pramoninė veikla, šildymo sistemos ir transportas. Urbanizacija dar labiau paaštrina šias problemas, todėl miestuose ir pramonės zonose padidėja taršos lygis. Oro teršalai turi toli siekiančių pasekmių sveikatai ir aplinkai, todėl būtina aktyviai stebėti oro kokybę. Piliečių mokslo projektai, skirti oro kokybei, suteikia svarbių duomenų, didina visuomenės informuotumą ir įgalina bendruomenes veiksmingai spręsti oro taršos problemas. Šiose iniciatyvose naudojami moderniausi jutikliai, kuriais stebimas teršalų lygis, padedantys visapusiškai suprasti oro kokybės tendencijas ir šaltinius, o tai savo ruožtu padeda formuoti tikslingą politiką ir keisti elgseną, kad būtų sušvelnintas oro taršos poveikis.

Biologinės įvairovės išsaugojimas

Lietuva gali pasigirti įvairiomis ekosistemomis, tačiau joms kyla didelė grėsmė dėl buveinių nykimo ir klimato kaitos. Šie iššūkiai daro didžiulį spaudimą unikaliai šalies florai ir faunai. Kovojant su šiomis problemomis, piliečių mokslo projektai uoliai dalyvauja kataloguojant ir saugant Lietuvos gamtos paveldą. Jie glaudžiai bendradarbiauja su mokslininkais ir gamtosaugininkais, kad užfiksuotų rūšių įvairovę, migracijos modelius ir buveinių sąlygas. Aktyviai dalyvaudami renkant duomenis, piliečiai svariai prisideda prie mokslinių žinių apie Lietuvos biologinę įvairovę. Šios bendros pastangos ne tik padeda išsaugoti šalies gamtos turtus, bet ir skatina visuomenės įsitraukimą bei atsakomybės už aplinką jausmą.

Klimato kaitos poveikis

Lietuva jaučia apčiuopiamą klimato kaitos poveikį, pasireiškiantį kylančia temperatūra, pakitusia kritulių struktūra ir dažnesniais ekstremaliais orų reiškiniais. Siekiant suvokti šiuos pokyčius ir prie jų prisitaikyti, pilietiški mokslininkai atlieka svarbų vaidmenį stebint ir tiriant su klimatu susijusius pokyčius. Rinkdami ir analizuodami duomenis apie temperatūrą, kritulius ir ekologines reakcijas, jie teikia vertingų įžvalgų moksliniams tyrimams ir prisitaikymo strategijoms. Šie duomenys padeda kurti politiką ir priemones, skirtas klimato kaitos iššūkiams spręsti ir kurti tvaresnę bei atsparesnę Lietuvą.

Vandens kokybė ir valdymas

Lietuvos vandens išteklių, įskaitant ežerus, upes ir Baltijos jūros pakrantę, kokybė ir tvarumas yra gyvybiškai svarbūs ekologinei pusiausvyrai ir žmonių gerovei. Pilietinio mokslo projektai padeda stebėti vandens ekosistemų būklę, spręsti tokias problemas kaip tarša, eutrofikacija ir bendra vandens kokybė. Reguliariai imdami vandens mėginius ir analizuodami duomenis, šie projektai leidžia nuodugniai suprasti Lietuvos vandenų būklę. Rezultatai atskleidžia taršos šaltinius, maistinių medžiagų kiekį ir galimus ekologinius stresorius, padedančius suinteresuotosioms šalims priimti pagrįstus sprendimus dėl vandens valdymo, išsaugojimo ir taršos prevencijos.

Urbanizacija ir žemės naudojimas

Sparti Lietuvos urbanizacija kelia sudėtingus iššūkius, susijusius su žemės plėtra ir žemės naudojimo pokyčiais. Pilietinio mokslo iniciatyvose daugiausia dėmesio skiriama statybų poveikiui vietos aplinkai įvertinti, ypač daug dėmesio skiriant miestų žaliosioms erdvėms. Dalyvaudami lauko tyrimuose, kartografavime ir duomenų rinkime, piliečiai mokslininkai pateikia svarbių įžvalgų apie tai, kaip urbanizacija veikia vietos ekosistemas. Jų darbas leidžia miestų planuotojams, politikos formuotojams ir bendruomenėms priimti pagrįstus sprendimus dėl tvarios miestų plėtros, žaliosios infrastruktūros ir miestų biologinės įvairovės išsaugojimo.

Piliečių mokslo projektai Lietuvoje

Rūšių ralis

Projektas „Rūšių ralis“ – tai įdomi iniciatyva, įtraukianti piliečius į įvairios Lietuvos gyvūnijos ir augalijos dokumentavimą. Dalyviai, arba „ralio dalyviai“, raginami stebėti ir pranešti apie pastebėtas įvairių rūšių augalus, gyvūnus ir grybus. Renkant šiuos vertingus duomenis, projektas prisideda prie išsamios Lietuvos biologinės įvairovės inventorizacijos. Šis piliečių mokslo metodas suteikia visuomenei galimybę aktyviai dalyvauti išsaugant šalies gamtos paveldą ir kartu pagilinti mokslines žinias apie šalies rūšis.

Amber

Pagrindinės AMBER projekto veiklos apima įrankių ir modelių kūrimą, skirtų barjerų valdymui Europos upėse. Projektas siekia sukurti Europos Barjerų Atlasą, kad būtų galima inventorizuoti ir stebėti esamus barjerus. Šios žinios padės gerinti energijos saugumą, apsaugoti darbo vietas, stiprinti Europos konkurencingumą ir apsaugoti pasaulinę upių biologinę įvairovę.

Piliečiai kviečiami mobiliosios aplikacijos pagalba rinkti duomenis apie užtvankų ir kitų upėse esančių kliūčių buvimo vietas. Lietuvoje projektas koncentruojasi į siekį išsaugoti Lietuvos upių biologinę įvairovę.

Bronės Pajiedaitės takais

Projektas skirtas tęsti Bronės Pajiedaitės pradėtus Bryozoa – gėlavandenių bestuburių – tyrimus Lietuvoje. Siekiama įtraukti visuomenę į mokslinius tyrimus ir rinkti daugiau duomenų apie šiuos mikroskopinius gyvūnus. Naudojant Epicollect platformą, duomenys apie mėginių vietas renkami išmaniaisiais telefonais ir siunčiami į bendrą duomenų bazę. Mokymai organizuojami mokytojams ir kitiems dalyviams, kaip atpažinti Bryozoa kolonijas ir paruošti mėginius. Projekto tikslas yra geriau suprasti Bryozoa vaidmenį gėlavandenių ekosistemose ir prisidėti prie vandens kokybės tyrimų.

Insignia-EU

Tai projektas, kuriame piliečiai, daugiausia bičių augintojai, renka mėginius iš savo bičių šeimų. Jie naudoja neinvazinius mėginių ėmimo įrenginius “APIStrips”, kurie kabinami tarp korių avilyje. Šie įrenginiai sugeria teršalus, tokius kaip pesticidai, mikroplastikai, sunkieji metalai ir oro teršalai. Bičių augintojai kas dvi savaites renka žiedadulkių mėginius, kad registruotų bičių lankomų žiedadulkių šaltinių įvairovę, ir šie mėginiai analizuojami molekuliniais metodais nustatant jų botaninę kilmę. Šis projektas siekia kurti modelius, kuriais nustatomi žiedadulkių ir aplinkos taršos lygius.

Už švarią Lietuvą

Projektas „Už švarią Lietuvą“, organizuojamas Kūrybos Kampas 360°, yra piliečių mokslo iniciatyva, siekianti kovoti su atliekomis ir šiukšlėmis Lietuvoje. 77 dienų žygio metu daugiau nei 200 žygeivių ir 40 savanorių rinko, rūšiavo ir skaičiavo įvairias atliekas visoje šalyje. Projekto tikslas – skatinti bendruomenės įsitraukimą į aplinkos valdymą, rinkti duomenis apie atliekų mastą ir tipus bei didinti visuomenės sąmoningumą apie atliekų problemą. Surinkta informacija padeda geriau suprasti atliekų kiekius ir tipus bei numatyti jų poveikį ekosistemoms.

Už švarią Klaipėdą

Oro tarša yra didelė aplinkos problema Lietuvoje, ypač miesto vietovėse. Klaipėda, turinti daug fabrikų, kenčia nuo didelio oro užterštumo.

Reaguodami į šią problemą, Klaipėdos gyventojai pradėjo piliečių mokslo iniciatyvas, siekdami stebėti ir spręsti oro taršos problemas. Jie nuolat matuoja oro taršos rodiklius ir informuoja atsakingas institucijas. Stebėdami oro kokybę, piliečiai padeda identifikuoti taršos šaltinius ir priversti teršėjus atsakyti už savo veiksmus. Šios iniciatyvos teikia vertingą informaciją politikams ir mokslininkams bei skatina piliečius aktyviai dalyvauti aplinkos apsaugoje.

Šie pilietinio mokslo projektai yra pavyzdys, kad Lietuvoje vis labiau ryškėja visuomenės dalyvavimo moksliniuose tyrimuose siekis. Lietuva, palyginti neseniai įžengusi į pilietinio mokslo pasaulį, žengia didelius žingsnius, kad aktyviai įtrauktų savo piliečius į aplinkos stebėsenos ir išsaugojimo pastangas. Įgyvendindama piliečių mokslą, Lietuva suteikia savo žmonėms galimybę prisidėti prie didėjančio mokslinių žinių bagažo, ugdo aplinkosauginį sąmoningumą ir sudaro sąlygas tvaresnei ir ekologiškai sąmoningesnei ateičiai.

Lauko tyrimų rezultatai

Lietuvos lauko tyrimų metu buvo gilinamasi į vietos aplinkosaugos problemas, piliečių dalyvavimą aplinkosaugos veikloje, suaugusiųjų aplinkosauginio švietimo programas ir piliečių informuotumą apie mokslą. Tyrime dalyvavo įvairūs dalyviai, pavyzdžiui, suaugusieji, nepalankioje padėtyje esantys suaugusieji, suaugusiųjų švietėjai ir piliečių mokslo ekspertai. Buvo siekiama suvokti Lietuvos suaugusiųjų aplinkosauginį sąmoningumą.

Mažas informuotumas apie piliečių mokslą

Lauko tyrimai rodo, kad piliečių mokslas Lietuvoje nėra plačiai žinomas – tik 10 proc. respondentų nurodė, kad žino šią sąvoką. Apklaustieji suaugusieji ir suaugusiųjų švietėjai šį terminą žinojo ribotai, o tai rodo, kad Lietuvos gyventojai turi būti geriau informuoti apie šį metodą ir jį populiarinti. Ekspertų nuomonės patvirtina piliečių mokslo potencialą sprendžiant vietos aplinkosaugos problemas.

Socialiniai aspektai ir aplinkosaugos iššūkiai

Tyrimas rodo, kad aplinkosaugos iššūkiai gali būti susiję su socialiniais aspektais. Skurdas, nors apklausos atsakymuose nebuvo pastebimas, tikslinių grupių diskusijose buvo pripažintas veiksniu, turinčiu įtakos aplinkosaugos problemoms. Skurdžiai gyvenantys žmonės gali turėti kitų prioritetų, kurie yra svarbesni už aplinkosaugos problemas, todėl reikia taikyti pritaikytus metodus, kad būtų įtrauktos ir įgalintos marginalizuotos bendruomenės.

Pagrindiniai aplinkosaugos klausimai

Lietuvoje nustatyta daug aplinkosaugos problemų, o vietos aplinkai poveikį daro įvairūs veiksniai. Tai urbanizacijos, miškų kirtimo, taršos ir visuotinio atšilimo padariniai. Dalyviai išreiškė ypatingą susirūpinimą dėl karų ir konfliktų pasekmių aplinkai, susiedami šiuos veiksnius su pasauline padėtimi ir vykstančiais konfliktais.

Ribotas informuotumas apie piliečių mokslo iniciatyvas

Nors kai kurie dalyviai turėjo pagrindinį supratimą apie piliečių mokslą, žinios apie konkrečias iniciatyvas buvo ribotos. Nors ir buvo pripažįstamas piliečių mokslo potencialas didinti informuotumą ir rinkti vertingus duomenis, buvo išreikštos abejonės dėl apčiuopiamų tokių iniciatyvų rezultatų ir poveikio. Šios abejonės rodo, kad reikia veiksmingai informuoti apie piliečių mokslo naudą.

Vietos aplinkosaugos iniciatyvos

Apklausos respondentai nurodė, kad galimybės dalyvauti vietos aplinkosaugos veiksmuose yra ribotos. Dalyvavimo kliūtys apėmė informuotumo trūkumą, silpną bendruomeniškumo jausmą ir suvokimą, kad kažkas kitas yra atsakingas už veiksmus. Tyrime pabrėžiama, kad norint padidinti dalyvavimą, reikia motyvacijos priemonių, bendruomenės įtraukimo ir veiksmingų komunikacijos strategijų.

Suaugusiųjų aplinkosauginis švietimas

Suaugusiųjų aplinkosauginio švietimo programos laikomos vertingomis didinant informuotumą ir sprendžiant aplinkosaugos problemas. Tačiau tyrimas atskleidė, kad tik apie trečdalis suaugusiųjų respondentų žino apie galimus kursus aplinkosaugos temomis. Siekiant pagerinti suaugusiųjų aplinkosauginį švietimą, rekomenduojama gerinti prieinamumą, siūlyti specialiai pritaikytus kursus ir sutelkti dėmesį į kasdienį elgesį bei atliekų perdirbimą.

Dalyvavimas piliečių mokslo projektuose

Lauko tyrimai rodo, kad piliečių mokslas Lietuvoje nėra plačiai praktikuojamas. Apklausoje dalyvavę suaugusieji buvo menkai susipažinę su piliečių mokslo projektų koncepcija, tačiau apklausti ekspertai pabrėžia šio metodo naudingumą sprendžiant vietos aplinkosaugos problemas.

Įžvalgos

Lietuvos lauko tyrimai rodo, kad reikia didinti informuotumą apie pilietinį mokslą, ypač tarp gyventojų. Galimas ryšys tarp aplinkosaugos iššūkių ir socialinių aspektų, pavyzdžiui, skurdo, pabrėžia pritaikytų metodų ir veiksmingos komunikacijos svarbą siekiant įtraukti marginalizuotas bendruomenes.

Įvairios aplinkosaugos problemos, įskaitant visuotinį atšilimą, miškų naikinimą, atliekas ir taršą, rodo, kad šioms problemoms spręsti reikia įvairiapusių metodų. Siekiant skatinti vietos aplinkosaugos iniciatyvas ir piliečių dalyvavimą, rekomenduojama taikyti motyvacines priemones ir aktyviau įtraukti bendruomenes.
Nors suaugusiųjų aplinkosauginis švietimas vertinamas kaip vertingas, dar galima tobulinti kursų prieinamumą ir jų pritaikymą asmenų žinių lygiui. Galiausiai, informacijos apie piliečių mokslą skatinimas ir sklaida gali paskatinti aktyvesnį dalyvavimą tokiuose projektuose.

Išvados