Pilietinis mokslas Šiaurės Makedonijoje

Pilietinio mokslo metodų plėtra Šiaurės Makedonijoje

Šiaurės Makedonija vis labiau įsitraukia į pilietinį mokslą, atspindėdama platesnę Europos tendenciją, kai visuomenė aktyviai įtraukiama į mokslinius tyrimus ir duomenų rinkimą. Nors piliečių mokslas šalyje dar tik formuojasi, jis teikia vilčių, ypač aplinkos stebėsenos, išsaugojimo ir tvarumo srityse. Vietos organizacijos, akademinės institucijos ir aplinkosaugos NVO bendradarbiauja puoselėdamos piliečių mokslą Šiaurės Makedonijoje.

Pastaraisiais metais pradėtos organizuoti piliečių mokslo iniciatyvos, kurios prisidėjo prie didesnio visuomenės informuotumo apie šią sąvoką. Tačiau dar reikia daug nuveikti, kad politikos formuotojai ir plačioji visuomenė visapusiškai suprastų ir pripažintų piliečių mokslą.

Vietos organizacijos, akademinės institucijos ir aplinkosaugos NVO aktyviai dalyvauja plėtojant piliečių mokslą Šiaurės Makedonijoje. Ši partnerystė padeda suvienyti mokslininkus, praktikus ir suinteresuotąsias šalis, skatindama piliečių mokslo bendruomenės augimą šalyje. Jų bendros pastangos apima piliečių mokslo projektų skatinimą, iniciatyvų komunikavimą, mokslo populiarinimo renginių organizavimą ir mokslinių tyrimų vykdymą. Bendradarbiavimas yra esminis aspektas formuojant piliečių mokslo aplinką Šiaurės Makedonijoje.

Pilietinės mokslo iniciatyvos remiasi labai aktyviais mokslininkais ir entuziastingais piliečiais. Mokslininkai prisiima įvairius vaidmenis, apimančius visuomenės švietimą, projektų inicijavimą, konsultavimo pareigas ir etišką duomenų tvarkymą. Nors vykdomi įvairūs piliečių mokslo projektai, vis dar kyla sunkumų. Politikai dar ne iki galo pripažįsta piliečių mokslo potencialą, o patiems mokslininkams gali prireikti daugiau žinių apie visuomenės dalyvavimo mokslo procesuose naudą. Projektų pasiskirstymas tebėra nevienodas pagal temas ir geografinę aprėptį.

Šiaurės Makedonijos bendruomenių iniciatyvų istorija rodo, koks svarbus yra mokslo ekspertų ir vietos bendruomenių bendradarbiavimas. Toks bendradarbiavimas yra neatsiejamas nuo aplinkos apsaugos, klimato kaitos švelninimo ir tvaraus vystymosi. Kartu dalyviai prisideda prie vietos bendruomenių ir visos visuomenės gerovės, teikdami vertingus duomenis moksliniams tyrimams. Šios pastangos įgalina Šiaurės Makedoniją veiksmingai spręsti šiuolaikinius aplinkosaugos iššūkius.

Piliečių mokslui įgaunant pagreitį, Šiaurės Makedonija yra pasirengusi tapti aktyvesne dalyve, skatinančia mokslinius tyrimus, bendruomenės įsitraukimą ir tvarią, ekologiškai sąmoningą ateitį. Piliečių mokslo populiarėjimas žada didesnį visuomenės informuotumą ir dalyvavimą mokslinėje veikloje, o tai atitinka Europos viziją, kad informuoti ir aktyvūs piliečiai skatins mokslo pažangą.

Pagrindiniai aplinkosaugos iššūkiai Šiaurės Makedonijoje

Oro kokybė ir tarša

Šiaurės Makedonija susiduria su didelėmis oro kokybės problemomis, ypač miestuose, dėl pramonės išmetamų teršalų, eismo ir gyvenamųjų namų šildymo. Tarša kietosiomis dalelėmis (KD), ypač KD2,5 ir KD10, kelia didelę grėsmę visuomenės sveikatai. Šalyje yra vienas didžiausių Europoje KD užterštumo lygių, sukeliantis kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių ligų. Pagrindiniai oro taršos šaltiniai yra anglimi kūrenamos elektrinės, pramonės objektai ir intensyvus eismas. Siekiant kovoti su šia problema, atsirado įvairių pilietinio mokslo iniciatyvų, kuriomis stebima oro kokybė ir didinamas informuotumas apie oro taršos pasekmes. Šiomis pastangomis piliečiams suteikiama žinių ir duomenų, kad jie galėtų pasisakyti už švaresnį orą ir tvaresnę miestų aplinką.

Biologinės įvairovės nykimas

Šiaurės Makedonijai būdingos įvairios ekosistemos, įskaitant kalnuotas vietoves, ežerus ir unikalią biologinę įvairovę. Tačiau šioms ekosistemoms kyla grėsmė dėl buveinių naikinimo, miškų kirtimo ir klimato kaitos. Šalyje gyvena įvairios rūšys, pavyzdžiui, Balkanų lūšis, kuriai gresia pavojus išnykti. Didelį iššūkį kelia buveinių nykimas dėl miškų kirtimo ir infrastruktūros plėtros. Šiaurės Makedonijoje vykdomuose piliečių mokslo projektuose daugiausia dėmesio skiriama šalies gamtos paveldui kataloguoti ir saugoti, gamtosaugos pastangoms remti ir mokslinėms žinioms apie regiono biologinę įvairovę kaupti.

Klimato kaitos poveikis

Šiaurės Makedonija, kaip ir daugelis kitų regionų, susiduria su klimato kaitos pasekmėmis, įskaitant kylančią temperatūrą ir pasikeitusius orus. Šie pokyčiai lemia dažnesnes ir smarkesnes karščio bangas, sausras ir intensyvias liūtis, kurios daro poveikį žemės ūkiui, vandens ištekliams ir miestų infrastruktūrai. Piliečiai mokslininkai aktyviai dalyvauja stebint šiuos pokyčius, teikdami vertingų duomenų moksliniams tyrimams ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoms. Jie dirba su projektais, susijusiais su klimato stebėsena, meteorologinių duomenų rinkimu ir besikeičiančio klimato vietinio poveikio tyrimais. Šios pastangos padeda priimti labiau pagrįstus sprendimus ir planuoti tvaresnę ateitį.

Vandens kokybė ir valdymas

Šiaurės Makedonijos vandens išteklių kokybė ir tvarumas yra gyvybiškai svarbūs, nes čia gausu ežerų, upių ir turtingų vandens ekosistemų. Tačiau tarša ir eutrofikacija dėl žemės ūkio nuotėkio, netinkamo nuotekų valymo ir neteisėto atliekų išmetimo kelia grėsmę šiems vertingiems vandens telkiniams. Piliečių mokslo projektai atlieka svarbų vaidmenį stebint vandens ekosistemų būklę, nustatant taršos šaltinius ir siekiant efektyvesnio vandens valdymo ir išsaugojimo. Šios iniciatyvos teikia duomenis, kurie yra labai svarbūs šalies vandens išteklių apsaugai ir valdymui.

Žemės naudojimas ir urbanizacija

Sparti urbanizacija ir žemės plėtra Šiaurės Makedonijoje kelia sudėtingų iššūkių. Dėl miestų plėtros dažnai blogėja žemės būklė, nyksta žaliosios erdvės ir kyla aplinkosaugos problemų. Piliečių mokslo iniciatyvose daugiausia dėmesio skiriama statybų ir urbanizacijos poveikiui vietos ekosistemoms suprasti. Jų pastangos teikia vertingų duomenų, reikalingų pagrįstiems sprendimams dėl tvarios miestų plėtros, žaliosios infrastruktūros ir aplinkos išsaugojimo priimti.

Visapusiškas piliečių dalyvavimas sprendžiant šias aplinkosaugos problemas atspindi Šiaurės Makedonijos įsipareigojimą gerinti aplinkos kokybę, didinti visuomenės informuotumą ir skatinti tvaresnę bei ekologiškai sąmoningesnę valstybę.

Piliečių mokslo projektai Šiaurės Makedonijoje

Iniciatyva „AirCare“ (makedonų kalba: Moj Vozduh)

Iniciatyva „AirCare“ yra svarbus piliečių mokslo projektas, skirtas oro kokybės stebėsenai Šiaurės Makedonijoje. Jos metu piliečiai aktyviai dalyvauja renkant duomenis apie oro užterštumo lygį per oro kokybės stebėjimo prietaisų tinklą. Teikdamas duomenis apie oro kokybę realiuoju laiku, šis projektas didina informuotumą apie oro taršos problemas, suteikdamas asmenims ir bendruomenėms galimybę imtis pagrįstų veiksmų oro kokybei gerinti. Norėdami gauti daugiau informacijos ir dalyvauti projekte, apsilankykite “AirCare” svetainėje.

 „Ataskaita apie sąvartyną“ (makedoniškai: Prijavi deponija!)

Šia pilietine mokslo iniciatyva visuomenė skatinama pranešti apie Šiaurės Makedonijoje esančius nelegalius sąvartynus ir juos užfiksuoti. Ji atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant aplinkosaugos problemas, nes aktyviai įtraukia piliečius į nelegalių atliekų sąvartynų nustatymo ir pranešimo apie juos procesą. Daugiau informacijos ir norėdami dalyvauti, apsilankykite “Prijavi deponija!” interneto svetainėje.

 „Įkalinti miesto plaučiai“ / „Įkalinti medžiai“

Šiuo novatorišku projektu siekiama išsiaiškinti oro taršos poveikį miesto medžiams ir augmenijai Šiaurės Makedonijoje. Į duomenų rinkimą ir analizę įtraukiant piliečius, projektas atskleidžia oro taršos poveikį aplinkai ir žaliųjų erdvių svarbą miestuose. Norėdami dalyvauti ir sužinoti daugiau apie šį projektą, apsilankykite projekto svetainėje.

 Piliečių mokslas biologinės įvairovės apsaugos labui

2021 m. lapkritį-2022 m. birželį „Eko-svest“ ir „Natura MK“ vykdė šį projektą, kurio tikslas buvo įtraukti vietos savanorius ir lankytojus į augalų rūšių kartografavimą gamtos paminkle Vevčani šaltiniai, taip stiprinant miškų apsaugą per piliečių mokslą. Iniciatyva apėmė švietėjišką veiklą, programėlės kūrimą ir mokymus, taip prisidedant prie šios saugomos teritorijos išsaugojimo. Daugiau informacijos rasite interneto svetainėje https://www.pont.org/citizen-science-in-service-to-biodiversity-protection/.

 Vaikų ir jaunimo Šiaurės Makedonijoje skatinimas tapti pokyčių iniciatoriais, siekiant sumažinti bendruomenių pažeidžiamumą klimato kaitos atžvilgiu

Šis projektas yra labai svarbi iniciatyva, kuria siekiama didinti Šiaurės Makedonijos vaikų ir jaunimo aplinkosauginį švietimą ir informuotumą apie klimato kaitą. Nors jis nėra griežtai paremtas piliečių mokslo modeliu, jis atlieka svarbų vaidmenį skatinant jaunosios kartos ekologinį sąmoningumą ir tvarią praktiką.

Šiuo UNICEF remiamu projektu, kurį įgyvendina Aplinkos apsaugos ir skatinimo asociacija „Eco Logic“, siekiama įgalinti švietimo įstaigas, mokytojus ir mokinius visoje šalyje. Pagrindinis jo tikslas – tobulinti esamas švietimo programas, ugdyti naujus įgūdžius ir žinias, pabrėžti inovacijas ir interaktyvumą aplinkosauginio švietimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityje.

Programa apima įvairius etapus, o pirmasis etapas numatytas nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. Veikla apima mokslinių tyrimų vykdymą, mokomosios medžiagos rengimą, mokytojų ir darbuotojų gebėjimų ugdymą, jaunimo iniciatyvų rėmimą ir išteklių, skirtų švietimo ir žaliųjų darbo vietų galimybėms stiprinti, leidybą. Daugiau informacijos apie šį projektą rasite jų interneto svetainėje https://ecologic.mk/unicef/ .

Šie piliečių mokslo projektai rodo Šiaurės Makedonijos įsipareigojimą spręsti aplinkosaugos problemas ir įtraukti savo piliečius į mokslinius tyrimus. Aktyviai įtraukdama visuomenę į aplinkos stebėseną ir tvarumo pastangas, Šiaurės Makedonija siekia sukurti ekologiškai sąmoningesnę ir atsakingesnę valstybę, kuri, pasitelkdama kolektyvinę piliečių galią, siektų geresnės ateities.

Lauko tyrimų rezultatai

Šiaurės Makedonijos lauko tyrimų metu buvo tiriami įvairūs aplinkosauginio sąmoningumo ir dalyvavimo šalyje aspektai. Šiame tyrime, atliktame kaip platesnio GEA projekto dalis, dalyvavo įvairūs dalyviai, įskaitant suaugusiuosius, nepalankioje padėtyje esančius suaugusiuosius, suaugusiųjų švietėjus ir pilietinio mokslo ekspertus, siekiant išsiaiškinti Šiaurės Makedonijos suaugusiųjų aplinkosauginį sąmoningumą.

Mažas informuotumas apie piliečių mokslą

Šiaurės Makedonijos lauko tyrimai atskleidė, kad suaugę respondentai ribotai supranta „piliečių mokslą“. Iš tiesų tik 27 proc. dalyvių nurodė, kad anksčiau buvo susipažinę su sąvokomis „piliečių mokslas“ ir „piliečių mokslininkas“, o dauguma nebuvo susipažinę su šiomis sąvokomis. Pažymėtina, kad dauguma respondentų (70 proc.) šiek tiek miglotai suprato pilietinį mokslą, suvokdami jį kaip mokslinio dalyvavimo formą, kai piliečiai dalyvauja mokslinių tyrimų, propagavimo, politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesuose.

Socialiniai aplinkosaugos iššūkių aspektai

Aplinkosaugos iššūkiai yra glaudžiai susiję su socialiniais aspektais. Dalyviai pabrėžia, kad įvairių aplinkosaugos problemų, įskaitant atliekų tvarkymą, oro taršą, miškų kirtimą ir gaisrus, priežastys dažnai glūdi žmonių elgesyje ir suaugusių gyventojų ekologinio sąmoningumo trūkume. Tokia elgsena varijuoja nuo netinkamo atliekų šalinimo iki atviro atliekų deginimo ir nelegalių sąvartynų. Skurdas, vietinė pramonė ir nekontroliuojama urbanizacija taip pat didina šias problemas.

Pagrindiniai aplinkosaugos klausimai

Dalyviai nurodė, kad Šiaurės Makedonijoje pagrindinė aplinkosaugos problema yra atliekos, taip pat tarša, oro tarša, miškų kirtimas, gaisrai ir su klimato kaita susijusios problemos, pavyzdžiui, karščio bangos ir orų kaita. Nors šios problemos yra įvairios, jos tarpusavyje susijusios ir dažnai kyla dėl panašios žmogaus veiklos, pavyzdžiui, netinkamo atliekų tvarkymo ir nekontroliuojamos urbanizacijos.

Vietos aplinkosaugos iniciatyvos

Manoma, kad vietos aplinkosaugos iniciatyvos, ypač bendruomenių valymo akcijos, yra veiksmingos sprendžiant kai kurias aplinkosaugos problemas. Tačiau dalyviai reiškia susirūpinimą dėl šių veiksmų tęstinumo. Daugelis mano, kad savivaldybės ir valstybinės institucijos, bendradarbiaudamos su ne pelno siekiančiomis organizacijomis, turėtų dėti daugiau pastangų, kad organizuotų reguliarias ir nuoseklias iniciatyvas, kurios sutelktų plačiąją visuomenę. Šiais veiksmais turėtų būti siekiama užkirsti kelią atliekų susidarymui ir taršai, o ne tik šalinti pasekmes.

Suaugusiųjų aplinkosauginis švietimas

Šiaurės Makedonijoje suaugusiesiems ištisus metus trūksta aplinkosaugos mokymosi galimybių. Nors kai kurias galimybes siūlo pelno nesiekiančios organizacijos, dalyviai pabrėžia, kad šiai veiklai dažnai trūksta tęstinumo ir ji priklauso nuo projektų. Jie išreiškė poreikį, kad savivaldybės, valstybinės institucijos ir švietimo organizacijos sistemingai ir nuolat teiktų suaugusiųjų aplinkosauginį švietimą. Šiomis programomis turėtų būti siekiama ugdyti sąmoningumą, supratimą ir įgūdžius aplinkos apsaugos srityje, jos turėtų apimti įvairias temas, įskaitant atliekų tvarkymą, taršą ir tvarią praktiką.

Dalyvavimas piliečių mokslo projektuose

Nors tikslinių grupių dalyviai yra susipažinę su piliečių mokslo sąvoka, jie mano, kad piliečiai nėra gerai informuoti apie dalyvavimo galimybes. Dalyvavimas piliečių mokslo projektuose yra ribotas, daugeliui asmenų trūksta motyvacijos įsitraukti. Tai galima paaiškinti susidomėjimo temomis stoka, skepticizmu dėl individualaus indėlio veiksmingumo ir bejėgiškumo jausmu.

Įžvalgos

Lauko tyrimai rodo, kad Šiaurės Makedonijoje reikia didinti informuotumą apie piliečių mokslą ir jį skatinti. Aplinkosaugos problemos yra glaudžiai susijusios su žmonių elgesiu ir socialiniais bei ekonominiais veiksniais, todėl joms spręsti reikalingi išsamūs ir sistemingi metodai. Pagrindinės problemos apima atliekų tvarkymą, taršą, miškų kirtimą, gaisrus ir klimato kaitos poveikį. Nors vietos aplinkosaugos iniciatyvos laikomos vertingomis, joms reikia didesnio tęstinumo ir daugiau dėmesio skirti prevenciniams veiksmams. Manoma, kad suaugusiųjų aplinkosauginis švietimas yra labai svarbus ekologinei sąmonei ugdyti, o piliečių mokslo projektai turi potencialo tiek aplinkos apsaugai, tiek visuomenės švietimui. Šių išvadų nagrinėjimas gali padėti Šiaurės Makedonijoje sukurti ekologiškai sąmoningesnę ir labiau informuotą visuomenę, kuri būtų geriau pasirengusi spręsti aplinkosaugos problemas.

Išvados