{"id":2811,"date":"2024-02-15T10:15:38","date_gmt":"2024-02-15T10:15:38","guid":{"rendered":"https:\/\/report.geaeducation.eu\/?page_id=2811"},"modified":"2024-07-04T13:48:00","modified_gmt":"2024-07-04T13:48:00","slug":"pilietinis-mokslas-lietuvoje","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/report.geaeducation.eu\/lt\/pilietinis-mokslas-lietuvoje\/","title":{"rendered":"Pilietinis mokslas Lietuvoje"},"content":{"rendered":"

[et_pb_section fb_built=”1″ fullwidth=”on” _builder_version=”4.19.5″ _module_preset=”default” background_image=”https:\/\/report.geaeducation.eu\/media\/bg.png” background_blend=”multiply” border_width_bottom=”6px” border_color_bottom=”#A0C85A” global_colors_info=”{}”][et_pb_fullwidth_header title=”@ET-DC@eyJkeW5hbWljIjp0cnVlLCJjb250ZW50IjoicG9zdF90aXRsZSIsInNldHRpbmdzIjp7ImJlZm9yZSI6IiIsImFmdGVyIjoiIn19@” _builder_version=”4.19.5″ _dynamic_attributes=”title” _module_preset=”default” title_font=”Fira Sans||||||||” title_text_color=”#FFFFFF” title_font_size=”40px” subhead_font=”Fira Sans|300|on||||||” background_color=”#A0C85A” background_image=”https:\/\/report.geaeducation.eu\/media\/bg.png” background_blend=”multiply” custom_padding=”45px||45px||true|” global_colors_info=”{}”][\/et_pb_fullwidth_header][\/et_pb_section][et_pb_section fb_built=”1″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” background_color=”#FFFFFF” width=”99.5%” global_colors_info=”{}”][et_pb_row _builder_version=”4.16″ _module_preset=”default” custom_padding=”||65px|||” global_colors_info=”{}”][et_pb_column type=”4_4″ _builder_version=”4.16″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_text _builder_version=”4.19.5″ _module_preset=”default” header_2_font=”Fira Sans|700|||||||” header_2_text_color=”#649D20″ header_2_font_size=”74px” header_2_line_height=”1.4em” header_3_font=”|600||on|||||” header_3_text_color=”#A0C85A” header_3_font_size=”14px” header_3_letter_spacing=”4px” header_3_line_height=”1.4em” header_2_font_size_tablet=”54px” header_2_font_size_phone=”34px” header_2_font_size_last_edited=”on|phone” locked=”off” global_colors_info=”{}”]<\/p>\n

Pilietinio mokslo metod\u0173 pl\u0117tra Lietuvoje<\/b><\/span><\/h2>\n

Lietuva \u012fsitrauk\u0117 \u012f pilie\u010di\u0173 moksl\u0105 \u2013 2020 m. baland\u017eio m\u0117n. kai buvo \u012fkurta Pilietinio mokslo asociacija ir VILNIUS TECH Pilietinio mokslo centras. Asociacija, kuriai priklauso tokie universitetai kaip Kauno technologijos universitetas ir Mykolo Romerio universitetas, veikia kaip mokslinink\u0173, praktik\u0173 ir suinteresuot\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 centras. Ji skatina pilietinio mokslo projektus, organizuoja mokslo populiarinimo renginius ir skatina mokslinius tyrimus.<\/p>\n

Lietuvoje pilietinio mokslo koncepcija pama\u017eu \u012fgauna vis didesn\u012f pripa\u017einim\u0105, ypa\u010d akademiniuose sluoksniuose. Nors \u0161is dalyvavimu grind\u017eiamas po\u017ei\u016bris dar tik vystosi, pilietinio mokslo projekt\u0173 \u0117m\u0117 daug\u0117ti, o tai prisideda prie didesnio visuomen\u0117s informuotumo. Kauno technologijos universitetas atliko i\u0161sam\u0173 pilietinio mokslo Lietuvoje tyrim\u0105, kuriame pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u0161i koncepcija susiduria su keliais i\u0161\u0161\u016bkiais, \u012fskaitant ribot\u0105 politikos formuotoj\u0173 param\u0105, mokslinink\u0173 nesusipa\u017einim\u0105 su pilie\u010di\u0173 dalyvavimu ir pilie\u010di\u0173 motyvacij\u0105.<\/p>\n

Lietuvos pilietinio mokslo ekosistemoje svarbiausi dalyviai yra labai \u012fsitrauk\u0119 mokslininkai ir iniciatyv\u016bs pilie\u010diai. \u0160ie mokslininkai atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f \u0161vie\u010diant visuomen\u0119, inicijuojant pilie\u010di\u0173 mokslo projektus ir konsultuojant kitus dalyvius. Pilie\u010di\u0173 pus\u0117je dalyvavimo kategorijas sudaro iniciatoriai, problemini\u0173 klausim\u0173 formuotojai, i\u0161tekli\u0173 rink\u0117jai ir tvarkytojai bei sprendim\u0173 naudotojai. \u0160ie vaidmenys dar tik formuojasi, ta\u010diau susidom\u0117jimas tarptautiniais pilie\u010di\u0173 mokslo projektais auga.<\/p>\n

Nors pilie\u010di\u0173 mokslas Lietuvoje yra palyginti naujas rei\u0161kinys, \u0161alyje jau seniai vykdomi bendruomen\u0117s tyrimai ir bendruomen\u0117s inicijuotos iniciatyvos, ypa\u010d aplinkosaugos srityje. Mokslinink\u0173 ir bendruomeni\u0173 bendradarbiavimas gali pad\u0117ti atlikti profesionalius mokslinius tyrimus ir \u012fgalinti bendruomenes, o tai gali pad\u0117ti spr\u0119sti \u012fvairias socialines problemas, skatinti socialin\u0119 gerov\u0119 ir didinti pilie\u010di\u0173 dalyvavim\u0105 sprendim\u0173 pri\u0117mimo procesuose.<\/p>\n

Lietuvos pilieti\u0161kumo mokslas vis labiau populiar\u0117ja, did\u0117ja informuotumas ir aktyvumas. Tikimasi, kad, vis akivaizd\u017eiau matant pilie\u010di\u0173 mokslo naud\u0105, jo taikymas Lietuvoje dar labiau pl\u0117sis.<\/p>\n

<\/strong><\/span><\/h3>\n

<\/strong><\/span><\/h3>\n

<\/strong><\/span><\/h3>\n

Pagrindiniai aplinkosaugos i\u0161\u0161\u016bkiai Lietuvoje<\/strong><\/span><\/h3>\n

Oro kokyb\u0117 ir tar\u0161a<\/b><\/p>\n

Lietuvoje oro kokyb\u0117 ir tar\u0161a yra aktualios problemos, kurias lemia pramonin\u0117 veikla, \u0161ildymo sistemos ir transportas. Urbanizacija dar labiau paa\u0161trina \u0161ias problemas, tod\u0117l miestuose ir pramon\u0117s zonose padid\u0117ja tar\u0161os lygis. Oro ter\u0161alai turi toli siekian\u010di\u0173 pasekmi\u0173 sveikatai ir aplinkai, tod\u0117l b\u016btina aktyviai steb\u0117ti oro kokyb\u0119. Pilie\u010di\u0173 mokslo projektai, skirti oro kokybei, suteikia svarbi\u0173 duomen\u0173, didina visuomen\u0117s informuotum\u0105 ir \u012fgalina bendruomenes veiksmingai spr\u0119sti oro tar\u0161os problemas. \u0160iose iniciatyvose naudojami moderniausi jutikliai, kuriais stebimas ter\u0161al\u0173 lygis, padedantys visapusi\u0161kai suprasti oro kokyb\u0117s tendencijas ir \u0161altinius, o tai savo ruo\u017etu padeda formuoti tiksling\u0105 politik\u0105 ir keisti elgsen\u0105, kad b\u016bt\u0173 su\u0161velnintas oro tar\u0161os poveikis.<\/p>\n

<\/b><\/p>\n

Biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s i\u0161saugojimas<\/b><\/p>\n

Lietuva gali pasigirti \u012fvairiomis ekosistemomis, ta\u010diau joms kyla didel\u0117 gr\u0117sm\u0117 d\u0117l buveini\u0173 nykimo ir klimato kaitos. \u0160ie i\u0161\u0161\u016bkiai daro did\u017eiul\u012f spaudim\u0105 unikaliai \u0161alies florai ir faunai. Kovojant su \u0161iomis problemomis, pilie\u010di\u0173 mokslo projektai uoliai dalyvauja kataloguojant ir saugant Lietuvos gamtos paveld\u0105. Jie glaud\u017eiai bendradarbiauja su mokslininkais ir gamtosaugininkais, kad u\u017efiksuot\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0119, migracijos modelius ir buveini\u0173 s\u0105lygas. Aktyviai dalyvaudami renkant duomenis, pilie\u010diai svariai prisideda prie mokslini\u0173 \u017eini\u0173 apie Lietuvos biologin\u0119 \u012fvairov\u0119. \u0160ios bendros pastangos ne tik padeda i\u0161saugoti \u0161alies gamtos turtus, bet ir skatina visuomen\u0117s \u012fsitraukim\u0105 bei atsakomyb\u0117s u\u017e aplink\u0105 jausm\u0105.<\/p>\n

<\/b><\/p>\n

Klimato kaitos poveikis<\/b><\/p>\n

Lietuva jau\u010dia ap\u010diuopiam\u0105 klimato kaitos poveik\u012f, pasirei\u0161kiant\u012f kylan\u010dia temperat\u016bra, pakitusia krituli\u0173 strukt\u016bra ir da\u017enesniais ekstremaliais or\u0173 rei\u0161kiniais. Siekiant suvokti \u0161iuos poky\u010dius ir prie j\u0173 prisitaikyti, pilieti\u0161ki mokslininkai atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f stebint ir tiriant su klimatu susijusius poky\u010dius. Rinkdami ir analizuodami duomenis apie temperat\u016br\u0105, kritulius ir ekologines reakcijas, jie teikia verting\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 moksliniams tyrimams ir prisitaikymo strategijoms. \u0160ie duomenys padeda kurti politik\u0105 ir priemones, skirtas klimato kaitos i\u0161\u0161\u016bkiams spr\u0119sti ir kurti tvaresn\u0119 bei atsparesn\u0119 Lietuv\u0105.<\/p>\n

<\/b><\/p>\n

Vandens kokyb\u0117 ir valdymas<\/b><\/p>\n

Lietuvos vandens i\u0161tekli\u0173, \u012fskaitant e\u017eerus, upes ir Baltijos j\u016bros pakrant\u0119, kokyb\u0117 ir tvarumas yra gyvybi\u0161kai svarb\u016bs ekologinei pusiausvyrai ir \u017emoni\u0173 gerovei. Pilietinio mokslo projektai padeda steb\u0117ti vandens ekosistem\u0173 b\u016bkl\u0119, spr\u0119sti tokias problemas kaip tar\u0161a, eutrofikacija ir bendra vandens kokyb\u0117. Reguliariai imdami vandens m\u0117ginius ir analizuodami duomenis, \u0161ie projektai leid\u017eia nuodugniai suprasti Lietuvos vanden\u0173 b\u016bkl\u0119. Rezultatai atskleid\u017eia tar\u0161os \u0161altinius, maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 kiek\u012f ir galimus ekologinius stresorius, padedan\u010dius suinteresuotosioms \u0161alims priimti pagr\u012fstus sprendimus d\u0117l vandens valdymo, i\u0161saugojimo ir tar\u0161os prevencijos.<\/p>\n

<\/b><\/p>\n

Urbanizacija ir \u017eem\u0117s naudojimas<\/b><\/p>\n

Sparti Lietuvos urbanizacija kelia sud\u0117tingus i\u0161\u0161\u016bkius, susijusius su \u017eem\u0117s pl\u0117tra ir \u017eem\u0117s naudojimo poky\u010diais. Pilietinio mokslo iniciatyvose daugiausia d\u0117mesio skiriama statyb\u0173 poveikiui vietos aplinkai \u012fvertinti, ypa\u010d daug d\u0117mesio skiriant miest\u0173 \u017ealiosioms erdv\u0117ms. Dalyvaudami lauko tyrimuose, kartografavime ir duomen\u0173 rinkime, pilie\u010diai mokslininkai pateikia svarbi\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 apie tai, kaip urbanizacija veikia vietos ekosistemas. J\u0173 darbas leid\u017eia miest\u0173 planuotojams, politikos formuotojams ir bendruomen\u0117ms priimti pagr\u012fstus sprendimus d\u0117l tvarios miest\u0173 pl\u0117tros, \u017ealiosios infrastrukt\u016bros ir miest\u0173 biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s i\u0161saugojimo.<\/p>\n

<\/span><\/strong><\/span><\/h3>\n

<\/span><\/strong><\/span><\/h3>\n

<\/span><\/strong><\/span><\/h3>\n

<\/span><\/strong><\/span><\/h3>\n

Pilie\u010di\u0173 mokslo projektai Lietuvoje<\/span>
<\/strong><\/span><\/h3>\n

R\u016b\u0161i\u0173 ralis<\/strong><\/p>\n

Projektas \u201eR\u016b\u0161i\u0173 ralis<\/a>\u201c \u2013 tai \u012fdomi iniciatyva, \u012ftraukianti pilie\u010dius \u012f \u012fvairios Lietuvos gyv\u016bnijos ir augalijos dokumentavim\u0105. Dalyviai, arba \u201eralio dalyviai\u201c, raginami steb\u0117ti ir prane\u0161ti apie pasteb\u0117tas \u012fvairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 augalus, gyv\u016bnus ir grybus. Renkant \u0161iuos vertingus duomenis, projektas prisideda prie i\u0161samios Lietuvos biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s inventorizacijos. \u0160is pilie\u010di\u0173 mokslo metodas suteikia visuomenei galimyb\u0119 aktyviai dalyvauti i\u0161saugant \u0161alies gamtos paveld\u0105 ir kartu pagilinti mokslines \u017einias apie \u0161alies r\u016b\u0161is.<\/p>\n

 <\/p>\n

Amber<\/strong><\/p>\n

Pagrindin\u0117s AMBER<\/a> projekto veiklos apima \u012franki\u0173 ir modeli\u0173 k\u016brim\u0105, skirt\u0173 barjer\u0173 valdymui Europos up\u0117se. Projektas siekia sukurti Europos Barjer\u0173 Atlas\u0105, kad b\u016bt\u0173 galima inventorizuoti ir steb\u0117ti esamus barjerus. \u0160ios \u017einios pad\u0117s gerinti energijos saugum\u0105, apsaugoti darbo vietas, stiprinti Europos konkurencingum\u0105 ir apsaugoti pasaulin\u0119 upi\u0173 biologin\u0119 \u012fvairov\u0119.<\/p>\n

Pilie\u010diai kvie\u010diami mobiliosios aplikacijos pagalba rinkti duomenis apie u\u017etvank\u0173 ir kit\u0173 up\u0117se esan\u010di\u0173 kli\u016b\u010di\u0173 buvimo vietas. Lietuvoje projektas koncentruojasi \u012f siek\u012f i\u0161saugoti Lietuvos upi\u0173 biologin\u0119 \u012fvairov\u0119.<\/p>\n

 <\/p>\n

Bron\u0117s Pajiedait\u0117s takais<\/strong><\/p>\n

Projektas<\/a> skirtas t\u0119sti Bron\u0117s Pajiedait\u0117s prad\u0117tus Bryozoa \u2013 g\u0117lavandeni\u0173 bestuburi\u0173 \u2013 tyrimus Lietuvoje. Siekiama \u012ftraukti visuomen\u0119 \u012f mokslinius tyrimus ir rinkti daugiau duomen\u0173 apie \u0161iuos mikroskopinius gyv\u016bnus. Naudojant Epicollect platform\u0105, duomenys apie m\u0117gini\u0173 vietas renkami i\u0161maniaisiais telefonais ir siun\u010diami \u012f bendr\u0105 duomen\u0173 baz\u0119. Mokymai organizuojami mokytojams ir kitiems dalyviams, kaip atpa\u017einti Bryozoa kolonijas ir paruo\u0161ti m\u0117ginius. Projekto tikslas yra geriau suprasti Bryozoa vaidmen\u012f g\u0117lavandeni\u0173 ekosistemose ir prisid\u0117ti prie vandens kokyb\u0117s tyrim\u0173.<\/p>\n

 <\/p>\n

Insignia-EU<\/strong><\/p>\n

Tai projektas<\/a>, kuriame pilie\u010diai, daugiausia bi\u010di\u0173 augintojai, renka m\u0117ginius i\u0161 savo bi\u010di\u0173 \u0161eim\u0173. Jie naudoja neinvazinius m\u0117gini\u0173 \u0117mimo \u012frenginius “APIStrips”, kurie kabinami tarp kori\u0173 avilyje. \u0160ie \u012frenginiai sugeria ter\u0161alus, tokius kaip pesticidai, mikroplastikai, sunkieji metalai ir oro ter\u0161alai. Bi\u010di\u0173 augintojai kas dvi savaites renka \u017eiedadulki\u0173 m\u0117ginius, kad registruot\u0173 bi\u010di\u0173 lankom\u0173 \u017eiedadulki\u0173 \u0161altini\u0173 \u012fvairov\u0119, ir \u0161ie m\u0117giniai analizuojami molekuliniais metodais nustatant j\u0173 botanin\u0119 kilm\u0119. \u0160is projektas siekia kurti modelius, kuriais nustatomi \u017eiedadulki\u0173 ir aplinkos tar\u0161os lygius.<\/p>\n

 <\/p>\n

U\u017e \u0161vari\u0105 Lietuv\u0105<\/strong><\/p>\n

Projektas \u201eU\u017e \u0161vari\u0105 Lietuv\u0105<\/a>\u201c, organizuojamas K\u016brybos Kampas 360\u00b0, yra pilie\u010di\u0173 mokslo iniciatyva, siekianti kovoti su atliekomis ir \u0161iuk\u0161l\u0117mis Lietuvoje. 77 dien\u0173 \u017eygio metu daugiau nei 200 \u017eygeivi\u0173 ir 40 savanori\u0173 rinko, r\u016b\u0161iavo ir skai\u010diavo \u012fvairias atliekas visoje \u0161alyje. Projekto tikslas \u2013 skatinti bendruomen\u0117s \u012fsitraukim\u0105 \u012f aplinkos valdym\u0105, rinkti duomenis apie atliek\u0173 mast\u0105 ir tipus bei didinti visuomen\u0117s s\u0105moningum\u0105 apie atliek\u0173 problem\u0105. Surinkta informacija padeda geriau suprasti atliek\u0173 kiekius ir tipus bei numatyti j\u0173 poveik\u012f ekosistemoms.<\/p>\n

 <\/p>\n

U\u017e \u0161vari\u0105 Klaip\u0117d\u0105<\/strong><\/p>\n

Oro tar\u0161a yra didel\u0117 aplinkos problema Lietuvoje, ypa\u010d miesto vietov\u0117se. Klaip\u0117da, turinti daug fabrik\u0173, ken\u010dia nuo didelio oro u\u017eter\u0161tumo.<\/p>\n

Reaguodami \u012f \u0161i\u0105 problem\u0105, Klaip\u0117dos gyventojai prad\u0117jo pilie\u010di\u0173 mokslo iniciatyvas, siekdami steb\u0117ti ir spr\u0119sti oro tar\u0161os problemas. Jie nuolat matuoja oro tar\u0161os rodiklius ir informuoja atsakingas institucijas. Steb\u0117dami oro kokyb\u0119, pilie\u010diai padeda identifikuoti tar\u0161os \u0161altinius ir priversti ter\u0161\u0117jus atsakyti u\u017e savo veiksmus. \u0160ios iniciatyvos teikia verting\u0105 informacij\u0105 politikams ir mokslininkams bei skatina pilie\u010dius aktyviai dalyvauti aplinkos apsaugoje.<\/p>\n

 <\/p>\n

\u0160ie pilietinio mokslo projektai yra pavyzdys, kad Lietuvoje vis labiau ry\u0161k\u0117ja visuomen\u0117s dalyvavimo moksliniuose tyrimuose siekis. Lietuva, palyginti neseniai \u012f\u017eengusi \u012f pilietinio mokslo pasaul\u012f, \u017eengia didelius \u017eingsnius, kad aktyviai \u012ftraukt\u0173 savo pilie\u010dius \u012f aplinkos steb\u0117senos ir i\u0161saugojimo pastangas. \u012egyvendindama pilie\u010di\u0173 moksl\u0105, Lietuva suteikia savo \u017emon\u0117ms galimyb\u0119 prisid\u0117ti prie did\u0117jan\u010dio mokslini\u0173 \u017eini\u0173 baga\u017eo, ugdo aplinkosaugin\u012f s\u0105moningum\u0105 ir sudaro s\u0105lygas tvaresnei ir ekologi\u0161kai s\u0105moningesnei atei\u010diai.<\/p>\n

[\/et_pb_text][et_pb_text _builder_version=”4.19.5″ _module_preset=”default” header_2_font=”Fira Sans|700|||||||” header_2_text_color=”#649D20″ header_2_font_size=”74px” header_2_line_height=”1.4em” header_3_font=”|600||on|||||” header_3_text_color=”#A0C85A” header_3_font_size=”14px” header_3_letter_spacing=”4px” header_3_line_height=”1.4em” header_2_font_size_tablet=”54px” header_2_font_size_phone=”34px” header_2_font_size_last_edited=”on|phone” locked=”off” global_colors_info=”{}”]<\/p>\n

<\/h3>\n

<\/span><\/h3>\n

<\/span><\/h3>\n

Lauko tyrim\u0173 rezultatai<\/span><\/h3>\n

Lietuvos lauko tyrim\u0173 metu buvo gilinamasi \u012f vietos aplinkosaugos problemas, pilie\u010di\u0173 dalyvavim\u0105 aplinkosaugos veikloje, suaugusi\u0173j\u0173 aplinkosauginio \u0161vietimo programas ir pilie\u010di\u0173 informuotum\u0105 apie moksl\u0105. Tyrime dalyvavo \u012fvair\u016bs dalyviai, pavyzd\u017eiui, suaugusieji, nepalankioje pad\u0117tyje esantys suaugusieji, suaugusi\u0173j\u0173 \u0161viet\u0117jai ir pilie\u010di\u0173 mokslo ekspertai. Buvo siekiama suvokti Lietuvos suaugusi\u0173j\u0173 aplinkosaugin\u012f s\u0105moningum\u0105.<\/p>\n

<\/b><\/p>\n

Ma\u017eas informuotumas apie pilie\u010di\u0173 moksl\u0105<\/b><\/p>\n

Lauko tyrimai rodo, kad pilie\u010di\u0173 mokslas Lietuvoje n\u0117ra pla\u010diai \u017einomas – tik 10 proc. respondent\u0173 nurod\u0117, kad \u017eino \u0161i\u0105 s\u0105vok\u0105. Apklaustieji suaugusieji ir suaugusi\u0173j\u0173 \u0161viet\u0117jai \u0161\u012f termin\u0105 \u017einojo ribotai, o tai rodo, kad Lietuvos gyventojai turi b\u016bti geriau informuoti apie \u0161\u012f metod\u0105 ir j\u012f populiarinti. Ekspert\u0173 nuomon\u0117s patvirtina pilie\u010di\u0173 mokslo potencial\u0105 sprend\u017eiant vietos aplinkosaugos problemas.<\/p>\n

[\/et_pb_text][et_pb_image src=”https:\/\/report.geaeducation.eu\/wp-content\/uploads\/Lithuania_HaveYouHeardOfCS_YesNo.png” title_text=”Lithuania_HaveYouHeardOfCS_YesNo” _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” transform_scale=”51%|47%” transform_translate=”-352px|-380px” transform_translate_linked=”off” custom_margin=”||-292px|||” custom_padding=”||0px|||” global_colors_info=”{}”][\/et_pb_image][et_pb_text _builder_version=”4.19.5″ _module_preset=”default” header_2_font=”Fira Sans|700|||||||” header_2_text_color=”#649D20″ header_2_font_size=”74px” header_2_line_height=”1.4em” header_3_font=”|600||on|||||” header_3_text_color=”#A0C85A” header_3_font_size=”14px” header_3_letter_spacing=”4px” header_3_line_height=”1.4em” header_2_font_size_tablet=”54px” header_2_font_size_phone=”34px” header_2_font_size_last_edited=”on|phone” locked=”off” global_colors_info=”{}”]<\/p>\n

Socialiniai aspektai ir aplinkosaugos i\u0161\u0161\u016bkiai<\/b><\/p>\n

Tyrimas rodo, kad aplinkosaugos i\u0161\u0161\u016bkiai gali b\u016bti susij\u0119 su socialiniais aspektais. Skurdas, nors apklausos atsakymuose nebuvo pastebimas, tikslini\u0173 grupi\u0173 diskusijose buvo pripa\u017eintas veiksniu, turin\u010diu \u012ftakos aplinkosaugos problemoms. Skurd\u017eiai gyvenantys \u017emon\u0117s gali tur\u0117ti kit\u0173 prioritet\u0173, kurie yra svarbesni u\u017e aplinkosaugos problemas, tod\u0117l reikia taikyti pritaikytus metodus, kad b\u016bt\u0173 \u012ftrauktos ir \u012fgalintos marginalizuotos bendruomen\u0117s.<\/p>\n

<\/b><\/p>\n

Pagrindiniai aplinkosaugos klausimai<\/b><\/p>\n

Lietuvoje nustatyta daug aplinkosaugos problem\u0173, o vietos aplinkai poveik\u012f daro \u012fvair\u016bs veiksniai. Tai urbanizacijos, mi\u0161k\u0173 kirtimo, tar\u0161os ir visuotinio at\u0161ilimo padariniai. Dalyviai i\u0161rei\u0161k\u0117 ypating\u0105 susir\u016bpinim\u0105 d\u0117l kar\u0173 ir konflikt\u0173 pasekmi\u0173 aplinkai, susiedami \u0161iuos veiksnius su pasauline pad\u0117timi ir vykstan\u010diais konfliktais.<\/p>\n

[\/et_pb_text][et_pb_image src=”https:\/\/report.geaeducation.eu\/wp-content\/uploads\/Lithuania_EnvironmentalChallengesMostAffecting.png” title_text=”Lithuania_EnvironmentalChallengesMostAffecting” _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][\/et_pb_image][et_pb_text _builder_version=”4.19.5″ _module_preset=”default” header_2_font=”Fira Sans|700|||||||” header_2_text_color=”#649D20″ header_2_font_size=”74px” header_2_line_height=”1.4em” header_3_font=”|600||on|||||” header_3_text_color=”#A0C85A” header_3_font_size=”14px” header_3_letter_spacing=”4px” header_3_line_height=”1.4em” header_2_font_size_tablet=”54px” header_2_font_size_phone=”34px” header_2_font_size_last_edited=”on|phone” locked=”off” global_colors_info=”{}”]<\/p>\n

Ribotas informuotumas apie pilie\u010di\u0173 mokslo iniciatyvas<\/b><\/p>\n

Nors kai kurie dalyviai tur\u0117jo pagrindin\u012f supratim\u0105 apie pilie\u010di\u0173 moksl\u0105, \u017einios apie konkre\u010dias iniciatyvas buvo ribotos. Nors ir buvo pripa\u017e\u012fstamas pilie\u010di\u0173 mokslo potencialas didinti informuotum\u0105 ir rinkti vertingus duomenis, buvo i\u0161reik\u0161tos abejon\u0117s d\u0117l ap\u010diuopiam\u0173 toki\u0173 iniciatyv\u0173 rezultat\u0173 ir poveikio. \u0160ios abejon\u0117s rodo, kad reikia veiksmingai informuoti apie pilie\u010di\u0173 mokslo naud\u0105.<\/p>\n

<\/b><\/p>\n

Vietos aplinkosaugos iniciatyvos<\/b><\/p>\n

Apklausos respondentai nurod\u0117, kad galimyb\u0117s dalyvauti vietos aplinkosaugos veiksmuose yra ribotos. Dalyvavimo kli\u016btys ap\u0117m\u0117 informuotumo tr\u016bkum\u0105, silpn\u0105 bendruomeni\u0161kumo jausm\u0105 ir suvokim\u0105, kad ka\u017ekas kitas yra atsakingas u\u017e veiksmus. Tyrime pabr\u0117\u017eiama, kad norint padidinti dalyvavim\u0105, reikia motyvacijos priemoni\u0173, bendruomen\u0117s \u012ftraukimo ir veiksming\u0173 komunikacijos strategij\u0173.<\/p>\n

<\/b><\/p>\n

Suaugusi\u0173j\u0173 aplinkosauginis \u0161vietimas<\/b><\/p>\n

Suaugusi\u0173j\u0173 aplinkosauginio \u0161vietimo programos laikomos vertingomis didinant informuotum\u0105 ir sprend\u017eiant aplinkosaugos problemas. Ta\u010diau tyrimas atskleid\u0117, kad tik apie tre\u010ddalis suaugusi\u0173j\u0173 respondent\u0173 \u017eino apie galimus kursus aplinkosaugos temomis. Siekiant pagerinti suaugusi\u0173j\u0173 aplinkosaugin\u012f \u0161vietim\u0105, rekomenduojama gerinti prieinamum\u0105, si\u016blyti specialiai pritaikytus kursus ir sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f kasdien\u012f elges\u012f bei atliek\u0173 perdirbim\u0105.<\/p>\n

<\/b><\/p>\n

Dalyvavimas pilie\u010di\u0173 mokslo projektuose<\/b><\/p>\n

Lauko tyrimai rodo, kad pilie\u010di\u0173 mokslas Lietuvoje n\u0117ra pla\u010diai praktikuojamas. Apklausoje dalyvav\u0119 suaugusieji buvo menkai susipa\u017ein\u0119 su pilie\u010di\u0173 mokslo projekt\u0173 koncepcija, ta\u010diau apklausti ekspertai pabr\u0117\u017eia \u0161io metodo naudingum\u0105 sprend\u017eiant vietos aplinkosaugos problemas.<\/p>\n

<\/b><\/p>\n

\u012e\u017evalgos<\/b><\/p>\n

Lietuvos lauko tyrimai rodo, kad reikia didinti informuotum\u0105 apie pilietin\u012f moksl\u0105, ypa\u010d tarp gyventoj\u0173. Galimas ry\u0161ys tarp aplinkosaugos i\u0161\u0161\u016bki\u0173 ir socialini\u0173 aspekt\u0173, pavyzd\u017eiui, skurdo, pabr\u0117\u017eia pritaikyt\u0173 metod\u0173 ir veiksmingos komunikacijos svarb\u0105 siekiant \u012ftraukti marginalizuotas bendruomenes.<\/p>\n

\u012evairios aplinkosaugos problemos, \u012fskaitant visuotin\u012f at\u0161ilim\u0105, mi\u0161k\u0173 naikinim\u0105, atliekas ir tar\u0161\u0105, rodo, kad \u0161ioms problemoms spr\u0119sti reikia \u012fvairiapusi\u0173 metod\u0173. Siekiant skatinti vietos aplinkosaugos iniciatyvas ir pilie\u010di\u0173 dalyvavim\u0105, rekomenduojama taikyti motyvacines priemones ir aktyviau \u012ftraukti bendruomenes.
Nors suaugusi\u0173j\u0173 aplinkosauginis \u0161vietimas vertinamas kaip vertingas, dar galima tobulinti kurs\u0173 prieinamum\u0105 ir j\u0173 pritaikym\u0105 asmen\u0173 \u017eini\u0173 lygiui. Galiausiai, informacijos apie pilie\u010di\u0173 moksl\u0105 skatinimas ir sklaida gali paskatinti aktyvesn\u012f dalyvavim\u0105 tokiuose projektuose.<\/p>\n

[\/et_pb_text][et_pb_text _builder_version=”4.19.5″ _module_preset=”default” header_2_font=”Fira Sans|700|||||||” header_2_text_color=”#649D20″ header_2_font_size=”74px” header_2_line_height=”1.4em” header_3_font=”|600||on|||||” header_3_text_color=”#A0C85A” header_3_font_size=”14px” header_3_letter_spacing=”4px” header_3_line_height=”1.4em” header_2_font_size_tablet=”54px” header_2_font_size_phone=”34px” header_2_font_size_last_edited=”on|phone” locked=”off” global_colors_info=”{}”]<\/p>\n

<\/strong><\/span><\/h3>\n

<\/strong><\/span><\/h3>\n

<\/strong><\/span><\/h3>\n

I\u0161vados<\/strong><\/span><\/h3>\n
\n
\n
\n
\n
\n
\n

Tyrime Lietuvoje apgalvotai derinamos tiek dokumentini\u0173, tiek lauko tyrim\u0173 \u012f\u017evalgos, tod\u0117l pateikiamas i\u0161samus po\u017ei\u016bris \u012f pilie\u010di\u0173 moksl\u0105 ir suaugusi\u0173 Lietuvos gyventoj\u0173 aplinkosaugin\u012f s\u0105moningum\u0105. \u0160ios i\u0161vados i\u0161ry\u0161kina bendras temas ir kartu atskleid\u017eia tam tikrus skirtumus. Didel\u012f susir\u016bpinim\u0105 kelia tai, kad Lietuvos suaugusieji menkai \u017eino “pilie\u010di\u0173 mokslo” s\u0105vok\u0105, o tai rodo, kad reikia rengti informavimo kampanijas ir vykdyti \u0161vie\u010diam\u0105j\u0105 veikl\u0105.<\/p>\n

\u0160is tyrimas pabr\u0117\u017eia aplinkosaugos ir socialini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 ry\u0161\u012f. Respondentai pripa\u017e\u012fsta, kad vietos aplinkosaugos problemos yra glaud\u017eiai susijusios su socialiniais veiksniais, tokiais kaip skurdas, urbanizacija ir demografiniai poky\u010diai. Be to, tyrimuose nuolat nurodomos konkre\u010dios vietos aplinkosaugos problemos, \u012fskaitant oro ir vandens kokyb\u0119, atliek\u0173 tvarkym\u0105 ir mi\u0161k\u0173 kirtim\u0105. \u0160is dinami\u0161ko ry\u0161io tarp aplinkosaugos ir socialini\u0173 problem\u0173 pripa\u017einimas yra esminis pilie\u010di\u0173 mokslo program\u0173 aspektas.<\/p>\n

Abu \u0161io tyrimo aspektai pabr\u0117\u017eia esmin\u012f suaugusi\u0173j\u0173 \u0161vietimo vaidmen\u012f skatinant \u012fsitraukim\u0105 \u012f aplinkosaug\u0105. Rekomendacijose pabr\u0117\u017eiama, kaip svarbu, kad aplinkosauginis \u0161vietimas b\u016bt\u0173 prieinamas, ypa\u010d tiems, kurie yra i\u0161 nepalankios aplinkos.<\/p>\n

Apibendrinant galima teigti, kad siekiant didinti pilie\u010di\u0173 moksl\u0105 ir aplinkosaugin\u012f s\u0105moningum\u0105 Lietuvoje, b\u016btina sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f kelias pagrindines rekomendacijas. Iniciatyvos tur\u0117t\u0173 b\u016bti sutelktos \u012f informuotumo apie pilie\u010di\u0173 moksl\u0105, jo galim\u0105 naud\u0105 ir tai, kaip pilie\u010diai gali aktyviai dalyvauti. Labai svarbu laikytis po\u017ei\u016brio, kuriuo aplinkosaugos problemos b\u016bt\u0173 sprend\u017eiamos kompleksi\u0161kai, kartu atsi\u017evelgiant \u012f j\u0173 sud\u0117ting\u0105 ry\u0161\u012f su socialin\u0117mis problemomis. Taikant tok\u012f po\u017ei\u016br\u012f pripa\u017e\u012fstama sud\u0117tinga aplinkosaugos ir socialini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 dinamika, galiausiai \u012fgalinant Lietuvos suaugusiuosius aktyviai dalyvauti sprend\u017eiant vietos aplinkosaugos problemas.<\/p>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n

[\/et_pb_text][\/et_pb_column][\/et_pb_row][et_pb_row column_structure=”1_2,1_2″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_column type=”1_2″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_button button_url=”https:\/\/report.geaeducation.eu\/lt\/pilieciu-mokslas-italijoje\/” button_text=”Gr\u012f\u017eti \u012f: Pilietinis mokslas Italijoje” _builder_version=”4.24.0″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][\/et_pb_button][\/et_pb_column][et_pb_column type=”1_2″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_button button_url=”https:\/\/report.geaeducation.eu\/lt\/pilietinis-mokslas-siaures-makedonijoje\/” button_text=”Eiti \u012f: Pilietinis mokslas \u0160iaur\u0117s Makedonijoje” _builder_version=”4.24.0″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][\/et_pb_button][\/et_pb_column][\/et_pb_row][\/et_pb_section]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pilietinio mokslo metod\u0173 pl\u0117tra Lietuvoje Lietuva \u012fsitrauk\u0117 \u012f pilie\u010di\u0173 moksl\u0105 \u2013 2020 m. baland\u017eio m\u0117n. kai buvo \u012fkurta Pilietinio mokslo asociacija ir VILNIUS TECH Pilietinio mokslo centras. Asociacija, kuriai priklauso tokie universitetai kaip Kauno technologijos universitetas ir Mykolo Romerio universitetas, veikia kaip mokslinink\u0173, praktik\u0173 ir suinteresuot\u0173j\u0173 \u0161ali\u0173 centras. Ji skatina pilietinio mokslo projektus, organizuoja mokslo […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_et_pb_use_builder":"on","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","footnotes":""},"class_list":["post-2811","page","type-page","status-publish","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/report.geaeducation.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2811","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/report.geaeducation.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/report.geaeducation.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/report.geaeducation.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/report.geaeducation.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2811"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/report.geaeducation.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2811\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/report.geaeducation.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2811"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}