{"id":2820,"date":"2024-02-15T10:15:35","date_gmt":"2024-02-15T10:15:35","guid":{"rendered":"https:\/\/report.geaeducation.eu\/?page_id=2820"},"modified":"2024-02-15T10:34:56","modified_gmt":"2024-02-15T10:34:56","slug":"pagrindiniu-isvadu-ir-rekomendaciju-santrauka","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/report.geaeducation.eu\/lt\/pagrindiniu-isvadu-ir-rekomendaciju-santrauka\/","title":{"rendered":"Pagrindini\u0173 i\u0161vad\u0173 ir rekomendacij\u0173 santrauka"},"content":{"rendered":"

[et_pb_section fb_built=”1″ fullwidth=”on” _builder_version=”4.19.5″ _module_preset=”default” background_image=”https:\/\/report.geaeducation.eu\/media\/bg.png” background_blend=”multiply” border_width_bottom=”6px” border_color_bottom=”#A0C85A” global_colors_info=”{}”][et_pb_fullwidth_header title=”@ET-DC@eyJkeW5hbWljIjp0cnVlLCJjb250ZW50IjoicG9zdF90aXRsZSIsInNldHRpbmdzIjp7ImJlZm9yZSI6IiIsImFmdGVyIjoiIn19@” _builder_version=”4.19.5″ _dynamic_attributes=”title” _module_preset=”default” title_font=”Fira Sans||||||||” title_text_color=”#FFFFFF” title_font_size=”40px” subhead_font=”Fira Sans|300|on||||||” background_color=”#A0C85A” background_image=”https:\/\/report.geaeducation.eu\/media\/bg.png” background_blend=”multiply” custom_padding=”45px||45px||true|” global_colors_info=”{}”][\/et_pb_fullwidth_header][\/et_pb_section][et_pb_section fb_built=”1″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” background_color=”#FFFFFF” width=”99.5%” custom_padding=”||0px|||” global_colors_info=”{}”][et_pb_row _builder_version=”4.16″ _module_preset=”default” custom_padding=”||19px|||” global_colors_info=”{}”][et_pb_column type=”4_4″ _builder_version=”4.16″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_text _builder_version=”4.19.5″ _module_preset=”default” header_2_font=”Fira Sans|700|||||||” header_2_text_color=”#649D20″ header_2_font_size=”74px” header_2_line_height=”1.4em” header_3_font=”|600||on|||||” header_3_text_color=”#A0C85A” header_3_font_size=”14px” header_3_letter_spacing=”4px” header_3_line_height=”1.4em” custom_padding=”||32px|||” header_2_font_size_tablet=”54px” header_2_font_size_phone=”34px” header_2_font_size_last_edited=”on|phone” locked=”off” global_colors_info=”{}”]<\/p>\n

Svarbiausi aplinkosaugos klausimai<\/strong><\/span><\/h3>\n

Atlikus tyrimus septyniose Europos \u0161alyse, nustatytos penkios pagrindin\u0117s aplinkosaugos problemos, kurios \u0161ioms \u0161alims kelia did\u017eiausi\u0105 susir\u016bpinim\u0105. \u0160ios problemos per\u017eengia geografines ribas ir reikalauja bendro d\u0117mesio bei veiksm\u0173.[\/et_pb_text][\/et_pb_column][\/et_pb_row][et_pb_row column_structure=”1_4,3_4″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_column type=”1_4″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_image src=”https:\/\/report.geaeducation.eu\/wp-content\/uploads\/AirQualityAndPollution_06.jpg” title_text=”AirQualityAndPollution_06″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][\/et_pb_image][\/et_pb_column][et_pb_column type=”3_4″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_text _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”]1. Oro kokyb\u0117 ir tar\u0161a<\/b>
\n<\/strong><\/p>\n

Oro kokyb\u0117 ir tar\u0161a kelia didel\u0119 gr\u0117sm\u0119 aplinkos kokybei ir visuomen\u0117s sveikatai. Kietosios dalel\u0117s, \u012fskaitant KD2,5 ir KD10, susidaro d\u0117l pramon\u0117s i\u0161metam\u0173 ter\u0161al\u0173, transporto priemoni\u0173 eismo ir gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 \u0161ildymo. \u0160ie oro ter\u0161alai turi toli siekian\u010di\u0173 pasekmi\u0173, nes sukelia kv\u0117pavimo tak\u0173 sutrikimus ir \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas. Pagrindiniai oro tar\u0161os \u0161altiniai yra anglimi k\u016brenamos elektrin\u0117s, pramon\u0117s objektai ir intensyvus eismas. Visose tiriamose \u0161alyse kovojant su oro tar\u0161a stengiamasi \u012fgyvendinti pilie\u010di\u0173 mokslinius projektus, kuri\u0173 metu stebima oro kokyb\u0117. \u0160ios iniciatyvos teikia duomenis realiuoju laiku, didina visuomen\u0117s informuotum\u0105 ir \u012fgalina bendruomenes pasisakyti u\u017e \u0161varesn\u012f or\u0105 ir tvaresn\u0119 miest\u0173 aplink\u0105.[\/et_pb_text][\/et_pb_column][\/et_pb_row][\/et_pb_section][et_pb_section fb_built=”1″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_row column_structure=”1_4,3_4″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_column type=”1_4″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_image src=”https:\/\/report.geaeducation.eu\/wp-content\/uploads\/BiodiversityConservation_05.jpg” title_text=”BiodiversityConservation_05″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][\/et_pb_image][\/et_pb_column][et_pb_column type=”3_4″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_text _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”]2. Biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s i\u0161saugojimas<\/b>
\n<\/strong><\/p>\n

Biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s i\u0161saugojimas yra neatid\u0117liotinas ir svarbiausias r\u016bpestis, nes \u0161iose Europos \u0161alyse yra turting\u0173 ir unikali\u0173 ekosistem\u0173. \u0160ioms ekosistemoms didel\u0119 gr\u0117sm\u0119 kelia buveini\u0173 naikinimas, mi\u0161k\u0173 kirtimas ir neigiamas klimato kaitos poveikis. Biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s i\u0161saugojimo i\u0161\u0161\u016bk\u012f iliustruoja \u012fvairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, i\u0161 kuri\u0173 kai kurios yra kriti\u0161kai nykstan\u010dios, pavojus. Buveini\u0173 nykimas d\u0117l toki\u0173 veiksni\u0173, kaip mi\u0161k\u0173 kirtimas ir infrastrukt\u016bros pl\u0117tra, yra did\u017eiul\u0117 kli\u016btis siekiant \u0161io tikslo.<\/p>\n

Pilie\u010di\u0173 moksliniai projektai, glaud\u017eiai bendradarbiaujantys su mokslininkais ir gamtosaugininkais, tapo labai svarb\u016bs sprend\u017eiant \u0161i\u0105 problem\u0105. J\u0173 pagrindinis tikslas – dokumentuoti ir saugoti r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0119, migracijos modelius ir svarbiausi\u0173 buveini\u0173 b\u016bkl\u0119. Aktyviai \u012ftraukdami visuomen\u0119 \u012f duomen\u0173 rinkim\u0105 ir gamtos paveldo i\u0161saugojim\u0105, \u0161ie projektai teikia didel\u0119 param\u0105 biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s i\u0161saugojimui. Be to, \u0161ios pastangos neapsiriboja vien moksliniais tikslais, o skatina visuomen\u0117s \u012fsitraukim\u0105 ir ugdo kolektyvin\u012f atsakomyb\u0117s u\u017e aplink\u0105 jausm\u0105.[\/et_pb_text][\/et_pb_column][\/et_pb_row][et_pb_row column_structure=”1_4,3_4″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_column type=”1_4″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_image src=”https:\/\/report.geaeducation.eu\/wp-content\/uploads\/ClimateChange_04.jpg” title_text=”ClimateChange_04″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][\/et_pb_image][\/et_pb_column][et_pb_column type=”3_4″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_text _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”]3. Klimato kaitos poveikis<\/b>
\n<\/strong><\/p>\n

Klimato kaitos padariniai jau\u010diami visose septyniose Europos \u0161alyse, nes did\u0117ja temperat\u016bra, kei\u010diasi krituli\u0173 kiekis ir da\u017en\u0117ja ekstremal\u016bs meteorologiniai rei\u0161kiniai. \u0160ie poky\u010diai daro didel\u012f poveik\u012f \u017eem\u0117s \u016bkiui, vandens i\u0161tekliams ir miest\u0173 infrastrukt\u016brai. \u0160iuos poky\u010dius aktyviai stebi pilie\u010diai mokslininkai, kurie teikia verting\u0173 duomen\u0173 moksliniams tyrimams ir prisitaikymo strategijoms. J\u0173 darbas apima projektus, susijusius su klimato steb\u0117sena, or\u0173 duomen\u0173 rinkimu ir besikei\u010dian\u010dio klimato vietinio poveikio tyrimais. \u0160ios pastangos padeda priimti labiau pagr\u012fstus sprendimus ir planuoti tvaresn\u0119 ateit\u012f.[\/et_pb_text][\/et_pb_column][\/et_pb_row][et_pb_row column_structure=”1_4,3_4″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_column type=”1_4″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_image src=”https:\/\/report.geaeducation.eu\/wp-content\/uploads\/WaterQuality_05.jpg” title_text=”WaterQuality_05″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][\/et_pb_image][\/et_pb_column][et_pb_column type=”3_4″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_text _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”]4. Vandens kokyb\u0117<\/b>
\n<\/strong><\/p>\n

Vandens i\u0161tekli\u0173, \u012fskaitant daugyb\u0119 e\u017eer\u0173, upi\u0173 ir vandens ekosistem\u0173, prie\u017ei\u016bra ir tvarumas yra gyvybi\u0161kai svarb\u016bs visose \u0161alyse. Ta\u010diau \u0161ie vertingi vandens telkiniai susiduria su didel\u0117mis problemomis. Vandens kokybei gr\u0117sm\u0119 kelia tar\u0161a i\u0161 \u012fvairi\u0173 \u0161altini\u0173, pavyzd\u017eiui, \u017eem\u0117s \u016bkio nuotekos, netinkamas nuotek\u0173 valymas ir neteis\u0117tas atliek\u0173 \u0161alinimas. Eutrofikacija, atsirandanti d\u0117l per didelio maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekio, gali sukelti \u017ealing\u0105 dumbli\u0173 \u017eyd\u0117jim\u0105, deguonies tr\u016bkum\u0105 ir bendr\u0105 vandens kokyb\u0117s pablog\u0117jim\u0105. Siekiant spr\u0119sti \u0161ias problemas ir u\u017etikrinti \u0161i\u0173 verting\u0173 vandens i\u0161tekli\u0173 apsaug\u0105, b\u016btina veiksmingai valdyti ir saugoti vanden\u012f.[\/et_pb_text][\/et_pb_column][\/et_pb_row][et_pb_row column_structure=”1_4,3_4″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_column type=”1_4″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_image src=”https:\/\/report.geaeducation.eu\/wp-content\/uploads\/Urbanization_03.jpg” title_text=”Urbanization_03″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][\/et_pb_image][\/et_pb_column][et_pb_column type=”3_4″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_text _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”]5. Urbanizacija ir \u017eem\u0117s naudojimas<\/b>
\n<\/strong><\/p>\n

Spartus urbanizacijos ir \u017eem\u0117s pl\u0117tros tempas kelia sud\u0117ting\u0173 problem\u0173 visose tiriamose \u0161alyse. D\u0117l miest\u0173 pl\u0117tros da\u017enai blog\u0117ja \u017eem\u0117s b\u016bkl\u0117, nyksta \u017ealiosios erdv\u0117s ir kyla aplinkosaugos problem\u0173. Pasitelkiant pilie\u010di\u0173 mokslo iniciatyvas, tiriamas statyb\u0173 ir urbanizacijos poveikis vietos ekosistemoms, daugiausia d\u0117mesio skiriant \u017ealiosioms erdv\u0117ms miest\u0173 teritorijose. \u0160is darbas suteikia labai svarbi\u0173 \u012f\u017evalg\u0173, reikaling\u0173 pagr\u012fstiems sprendimams d\u0117l tvarios miest\u0173 pl\u0117tros, \u017ealiosios infrastrukt\u016bros ir aplinkos i\u0161saugojimo priimti.[\/et_pb_text][\/et_pb_column][\/et_pb_row][et_pb_row _builder_version=”4.16″ _module_preset=”default” custom_padding=”||65px|||” global_colors_info=”{}”][et_pb_column type=”4_4″ _builder_version=”4.16″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_text _builder_version=”4.19.5″ _module_preset=”default” header_2_font=”Fira Sans|700|||||||” header_2_text_color=”#649D20″ header_2_font_size=”74px” header_2_line_height=”1.4em” header_3_font=”|600||on|||||” header_3_text_color=”#A0C85A” header_3_font_size=”14px” header_3_letter_spacing=”4px” header_3_line_height=”1.4em” custom_margin=”40px|||||” custom_padding=”||32px|||” header_2_font_size_tablet=”54px” header_2_font_size_phone=”34px” header_2_font_size_last_edited=”on|phone” locked=”off” global_colors_info=”{}”]<\/p>\n

Nacionaliniai tyrimai atskleid\u0117 bendrus mokymosi poreikius<\/strong><\/span><\/h3>\n

Septyniose ES \u0161alyse – Belgijoje, Estijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Lietuvoje, \u0160iaur\u0117s Makedonijoje ir Graikijoje – atlikti nacionaliniai tyrimai atskleid\u0117 kelet\u0105 bendr\u0173 mokymosi poreiki\u0173, per\u017eengian\u010di\u0173 geografines ribas ir atskleid\u017eian\u010di\u0173 bendras ES problemas. \u0160ioje ap\u017evalgoje ap\u017evelgiame skirtingus \u0161i\u0173 bendr\u0173 mokymosi poreiki\u0173 aspektus:<\/p>\n

 <\/p>\n

Ma\u017eas informuotumas apie pilie\u010di\u0173 moksl\u0105<\/b><\/p>\n

\u012edomu tai, kad \u0161iose skirtingose ES \u0161alyse atlikti i\u0161sam\u016bs tyrimai atskleid\u0117 bendr\u0105 bruo\u017e\u0105 – tai, kad gyventojai n\u0117ra susipa\u017ein\u0119 su “pilie\u010di\u0173 mokslo” s\u0105voka. \u0160is bendras informuotumo tr\u016bkumas rodo, kad b\u016btina rengti plataus masto informavimo kampanijas ir \u0161vietimo iniciatyvas. Pasitelkdami patraukli\u0105 mokslin\u0119 prizm\u0119, analizuojame neatid\u0117liotin\u0105 poreik\u012f suma\u017einti \u017eini\u0173 tr\u016bkum\u0105 ir u\u017edegti supratimo apie pilie\u010di\u0173 moksl\u0105 \u017eibur\u012f.<\/p>\n

 <\/p>\n

Tarpusavyje susij\u0119 aplinkos ir socialiniai i\u0161\u0161\u016bkiai<\/b><\/p>\n

\u0160iuose nacionaliniuose tyrimuose skamba dalyvi\u0173 bals\u0173 simfonija, kuri harmoningai pabr\u0117\u017eia sud\u0117ting\u0105 aplinkosaugos ir socialini\u0173 problem\u0173 s\u0105veik\u0105. \u0160i\u0105 bendr\u0105 perspektyv\u0105 atskleid\u017eia pripa\u017einimo choras: \u012fsp\u016bdingas 82 % dalyvi\u0173 pripa\u017e\u012fsta, kad \u0161ie i\u0161\u0161\u016bkiai yra neatsiejami vienas nuo kito. Pagrindinis priedainis – tai kolektyvinis supratimas, kad kiekvien\u0105 region\u0105 kamuojan\u010dios aplinkosaugos problemos i\u0161 ties\u0173 yra “bendruomen\u0117s problemos”. \u0160is pripa\u017einimas sukuria \u012ftikinam\u0105 pasakojim\u0105, i\u0161keliant\u012f bendruomen\u0117s inicijuotus sprendimus kaip svarbi\u0105 tem\u0105 visoje ES.<\/p>\n

 <\/p>\n

\u012evair\u016bs aplinkosaugos klausimai<\/b><\/p>\n

\u0160iuose tyrimuose i\u0161ry\u0161k\u0117jusios \u012fvairios aplinkosaugos problemos sudaro ry\u0161ki\u0105 mozaik\u0105, kuri per\u017eengia valstybi\u0173 sienas. Nuo oro kokyb\u0117s ir tar\u0161os iki biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s nykimo, su klimato kaitos poveikiu, vandens kokybe ir valdymu bei sud\u0117tinga urbanizacijos m\u012fsle susij\u0119 i\u0161\u0161\u016bkiai yra nuolatin\u0117s temos. \u0160iuos aplinkosaugos refrenus persmelkia \u012fvair\u016bs veiksniai, tod\u0117l b\u016btina holistin\u0117, tarpvalstybin\u0117 perspektyva ir vieningo fronto formavimas.<\/p>\n

 <\/p>\n

Ribotas informuotumas apie pilie\u010di\u0173 mokslo iniciatyvas<\/b><\/p>\n

Kaip esminis akcentas i\u0161ry\u0161k\u0117ja bendras informuotumo apie pilie\u010di\u0173 mokslo iniciatyvas tr\u016bkumas. Nors yra elementarus supratimas apie pilie\u010di\u0173 moksl\u0105, konkre\u010dios \u017einios apie pilie\u010di\u0173 mokslo iniciatyvas i\u0161lieka bendra “akla d\u0117m\u0117”. Tyrimuose vienodai i\u0161ry\u0161k\u0117ja abejon\u0117s ir klausimai d\u0117l ap\u010diuopiam\u0173 \u0161i\u0173 iniciatyv\u0173 rezultat\u0173 ir poveikio. \u0160i bendra tema pabr\u0117\u017eia, kad labai reikia patikim\u0173 komunikacijos strategij\u0173, kuriomis siekiama i\u0161ai\u0161kinti daugyb\u0119 pilie\u010di\u0173 mokslo projekt\u0173 naudos ir u\u017etikrinti veiksming\u0105 j\u0173 \u012fgyvendinim\u0105.<\/p>\n

 <\/p>\n

\u00a0Pasitik\u0117jimo ir skaidrumo i\u0161\u0161\u016bkiai<\/b><\/p>\n

Pasitik\u0117jimo ir skaidrumo tema yra \u0161i\u0173 tyrim\u0173 leitmotyvas. Visose tyrimuose dalyvaujan\u010diose \u0161alyse pastebimas bendras susir\u016bpinimas d\u0117l pilie\u010di\u0173 mokslo iniciatyv\u0173 veiksmingumo ir rezultat\u0173. Kyla daug klausim\u0173, ypa\u010d d\u0117l \u0161i\u0173 iniciatyv\u0173 veiksmingumo sprend\u017eiant vietos aplinkosaugos problemas. \u0160ios kolektyvin\u0117s abejon\u0117s pabr\u0117\u017eia b\u016btinyb\u0119 ugdyti pasitik\u0117jim\u0105 ir pateikti ap\u010diuopiam\u0173 \u012frodym\u0173, kad pilie\u010di\u0173 mokslo projektai daro didel\u012f poveik\u012f, siekiant paskatinti visuomen\u0117s dalyvavim\u0105.<\/p>\n

 <\/p>\n

Suaugusi\u0173j\u0173 \u0161vietimo vaidmuo aplinkosaugos veikloje<\/b><\/p>\n

Visuose tyrimuose pastebimas bendras bruo\u017eas – suaugusi\u0173j\u0173 \u0161vietimo vaidmens, skatinan\u010dio \u012fsitraukti \u012f aplinkosaugos veikl\u0105, suvokimas. Reik\u0161minga tai, kad \u0161is bendras pripa\u017einimas pabr\u0117\u017eia poreik\u012f vyraujant\u012f d\u0117mes\u012f su darbu susijusiems \u012fg\u016bd\u017eiams pakeisti \u012f visapusi\u0161k\u0105 aplinkosaugin\u012f \u0161vietim\u0105. \u0160iuo atveju svarbiausias vaidmuo tenka mokymuisi vis\u0105 gyvenim\u0105, prasidedan\u010diam ankstyvame am\u017eiuje ir apiman\u010diam visus gyvenimo etapus. \u0160i perspektyva pagilina pasakojim\u0105 apie aplinkosauginio \u0161vietimo transformacin\u012f potencial\u0105.<\/p>\n

 <\/p>\n

Vietos bendruomen\u0117s dalyvavimas<\/b><\/p>\n

Septyniuose nacionaliniuose tyrimuose bendrai pabr\u0117\u017eiama vietos bendruomen\u0117s dalyvavimo svarba. Bendrai teikiama pirmenyb\u0117 vietos pilie\u010di\u0173 vadovaujamoms iniciatyvoms, kurios yra nuolat pasikartojanti tema, ir pripa\u017e\u012fstamas galimas politinis \u012fsitraukimas sprend\u017eiant tokias vietos problemas kaip \u017ealiosios erdv\u0117s ir atliek\u0173 tvarkymas. \u0160i bendra perspektyva i\u0161ry\u0161kina gyvybing\u0105 bendruomen\u0117s inicijuojam\u0173 sprendim\u0173, kaip sprendimo b\u016bdo, gobelen\u0105.<\/p>\n

 <\/p>\n

\u0160ie bendri mokymosi poreikiai, i\u0161ry\u0161k\u0117j\u0119 nacionaliniuose tyrimuose, ne tik per\u017eengia valstybi\u0173 sienas \u2013 \u00a0tai bendra sav\u0119s pa\u017einimo, \u012fgalinimo ir atsakomyb\u0117s u\u017e aplink\u0105 kelion\u0117. Gerai suprasdamas \u0161iuos bendrus poreikius, partneri\u0173 konsorciumas dabar yra pasireng\u0119s prad\u0117ti kurti internetin\u012f mokymosi kurs\u0105, pritaikyt\u0105 suaugusiesiems ir nepalankioje pad\u0117tyje esantiems suaugusiesiems.<\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

Baigiamosios mintys ir rekomendacijos<\/strong><\/span><\/h3>\n

Partneri\u0173 konsorciumui \u017eengus kit\u0105 \u017eingsn\u012f ir gerai supratus \u0161iuos bendrus poreikius, mes padedame pagrind\u0105 GEA internetinio mokymosi kurso k\u016brimui. Septyni\u0173 nacionalini\u0173 tyrim\u0173 metu gautos \u012f\u017evalgos atskleid\u0117 esminius aspektus, reikalingus kuriant i\u0161sam\u0173 ir veiksming\u0105 mokymo \u0161altin\u012f, pritaikyt\u0105 suaugusiems besimokantiesiems. \u010cia pateikiame gerai pagr\u012fst\u0173 rekomendacij\u0173, kuriomis reik\u0117t\u0173 vadovautis rengiant \u0161\u012f kurs\u0105.<\/p>\n

 <\/p>\n

Rekomendacijos d\u0117l GEA internetinio mokymosi kurso<\/strong><\/span><\/h4>\n
    \n
  1. Pilie\u010di\u0173 mokslo informuotumo modulis<\/b>: Sukurti special\u0173 internetinio kurso modul\u012f, skirt\u0105 supa\u017eindinti dalyvius su pilie\u010di\u0173 mokslu ir jo svarbiausiu vaidmeniu sprend\u017eiant neatid\u0117liotinas aplinkosaugos problemas.<\/li>\n
  2. Glaudesnis aplinkosauginis \u0161vietimas<\/b>: U\u017etikrinkite, kad kursas teikt\u0173 i\u0161sam\u0173 aplinkosaugin\u012f \u0161vietim\u0105, kuris atitikt\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 besimokan\u010di\u0173j\u0173 laiko apribojimus. \u012etraukite lanks\u010dius mokymo metodus, derindami teorines \u017einias su praktine veikla ir realaus pasaulio pavyzd\u017eiais.<\/li>\n
  3. Mikroveiksm\u0173 integracija<\/b>: \u012e kurs\u0105 \u012ftraukite skyri\u0173, kuriame daugiausia d\u0117mesio skiriama \u201emikroveiksmams\u201c \u2013 ma\u017eiems, ta\u010diau paveikiems poky\u010diams, kuriuos \u017emon\u0117s gali lengvai integruoti \u012f savo kasdien\u012f gyvenim\u0105, kad skatint\u0173 aplinkos tvarum\u0105.<\/li>\n
  4. Bendruomen\u0117s \u012ftraukimo komponentai<\/b>: Integruoti dalyko komponentus, kurie pabr\u0117\u017eia bendruomen\u0117s dalyvavimo aplinkosaugos iniciatyvose svarb\u0105. Parodykite, kaip asmenys gali aktyviai dalyvauti vietos projektuose ir skatinti kolektyvinius veiksmus savo bendruomen\u0117se.<\/li>\n
  5. Efektyvios bendravimo strategijos<\/b>: Pateikite gaires d\u0117l veiksming\u0173 komunikacijos metod\u0173, kad b\u016bt\u0173 lengviau perduoti sud\u0117tingas mokslines \u017einias apie aplinkos ir klimato dinamik\u0105.<\/li>\n
  6. Praktin\u0117s klimato kaitos pasekm\u0117s<\/b>: \u012etraukite modulius, kuriuose akcentuojamos praktin\u0117s ir ap\u010diuopiamos klimato kaitos ir aplinkosaugos i\u0161\u0161\u016bki\u0173 pasekm\u0117s. Akcentuokite mokym\u0105si per patirt\u012f, kad b\u016bt\u0173 iliustruojamas realus poveikis bendruomen\u0117ms.<\/li>\n
  7. Pritaikyta mokymosi med\u017eiaga<\/b>: Sukurkite mokymosi med\u017eiag\u0105, pritaikyt\u0105 suaugusi\u0173j\u0173 besimokan\u010di\u0173j\u0173 poreikiams ir pageidavimams. Atsi\u017evelkite \u012f \u012fvairius mokymosi stilius, kilm\u0119 ir geb\u0117jimus, kad u\u017etikrintum\u0117te, jog kursas b\u016bt\u0173 \u012ftraukus ir prieinamas.<\/li>\n
  8. Suprantama kalba<\/b>: Naudokite ai\u0161ki\u0105 ir suprantam\u0105 kalb\u0105 visoje kurso med\u017eiagoje ir komunikacijoje. Venkite nereikalingo \u017eargono ir sud\u0117tingos terminologijos, kad turinys b\u016bt\u0173 prieinamas pla\u010diai auditorijai.<\/li>\n
  9. Praktinis pritaikymas<\/b>: Akcentuoti praktin\u012f aplinkosaugos s\u0105vok\u0173 taikym\u0105 kurso metu. Skatinkite dalyvius pritaikyti tai, ko jie i\u0161moko, savo kasdieniame gyvenime, pradedant nuo paprast\u0173 ekologi\u0161k\u0173 praktik\u0173, kurias galima lengvai integruoti.<\/li>\n
  10. Realaus poveikio pabr\u0117\u017eimas<\/b>: Iliustruokite realias aplinkosaugos i\u0161\u0161\u016bki\u0173 ir klimato kaitos pasekmes. Remkit\u0117s konkre\u010diais pavyzd\u017eiais, kad pabr\u0117\u017etum\u0117te veiksm\u0173 svarb\u0105 ir galim\u0105 aplink\u0105 tausojan\u010dio elgesio naud\u0105.<\/li>\n
  11. Bendruomen\u0117s dalyvavimas<\/b>: Bendruomen\u0117s \u012fsitraukimas: Skatinkite bendruomen\u0117s \u012fsitraukim\u0105 \u012f kurs\u0105. Skatinkite dalyvius u\u017emegzti ry\u0161ius su savo vietos bendruomen\u0117mis ir dalyvauti bendromis pastangomis sprend\u017eiant aplinkosaugos problemas.<\/li>\n
  12. Tarpdisciplininis po\u017ei\u016bris<\/b>: Taikyti tarpdisciplinin\u012f po\u017ei\u016br\u012f \u012f aplinkosaugin\u012f \u0161vietim\u0105. Integruokite \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173, pavyzd\u017eiui, gamtos moksl\u0173, socialini\u0173 moksl\u0173 ir ekonomikos, elementus, kad aplinkosaugos i\u0161\u0161\u016bkiai b\u016bt\u0173 suprantami visapusi\u0161kai.<\/li>\n
  13. Interaktyvus mokymasis<\/b>: \u012etraukite interaktyvius ir \u012ftraukian\u010dius mokymosi metodus, pvz., viktorinas, diskusijas ir praktines u\u017eduotis, kad dalyviai aktyviai \u012fsitraukt\u0173 ir b\u016bt\u0173 motyvuoti.<\/li>\n
  14. Savaranki\u0161k\u0173 bendruomeni\u0173 k\u016brimas<\/b>: Kurso metu skatinama kurti savaranki\u0161kas ir funkcionalias bendruomenes. Pabr\u0117\u017ekite kolektyvini\u0173 veiksm\u0173 svarb\u0105 ir pateikite gaires, kaip inicijuoti vietos aplinkosaugos iniciatyvas.<\/li>\n
  15. Galimyb\u0117s u\u017emegzti ry\u0161ius<\/b>: Sukurkite dalyviams galimybes u\u017emegzti ry\u0161ius su bendramin\u010diais, ekspertais ir organizacijomis. Tinkl\u0173 u\u017emezgimas gali padidinti ekologi\u0161kai s\u0105moning\u0173 pastang\u0173 tvarum\u0105 ir suteikti nuolatin\u0119 param\u0105.<\/li>\n
  16. Lygyb\u0117 ir \u012ftraukimas<\/b>: I\u0161laikyti didel\u012f d\u0117mes\u012f teisingumui ir \u012ftrauk\u010diai. U\u017etikrinkite, kad kursuose b\u016bt\u0173 atsi\u017evelgiama \u012f konkre\u010dius poreikius ir i\u0161\u0161\u016bkius, su kuriais susiduria nepalankioje pad\u0117tyje esantys asmenys, sudarant vienodas s\u0105lygas visiems dalyviams.<\/li>\n<\/ol>\n

    \u0160ios rekomendacijos yra bendradarbiavimo dvasios ir bendro supratimo, pasiekto atliekant i\u0161samius nacionalinius tyrimus, \u012frodymas. \u017dengdami \u012f internetinio mokymosi srit\u012f, jomis vadovausim\u0117s, nes jos pad\u0117s parengti patraukl\u0173 ir transformuojant\u012f internetin\u012f kurs\u0105, skirt\u0105 suaugusi\u0173j\u0173 ir socialiai remtin\u0173 asmen\u0173 ekologinei s\u0105monei ir aplinkosauginiam s\u0105moningumui didinti.<\/p>\n

    \u012egyvendin\u0119 \u0161ias gaires, tikim\u0117s, kad gal\u0117sime daryti reik\u0161ming\u0105 \u012ftak\u0105 kelyje \u012f ekologi\u0161kesn\u0119 ir tvaresn\u0119 ateit\u012f.<\/p>\n

    [\/et_pb_text][\/et_pb_column][\/et_pb_row][et_pb_row column_structure=”1_2,1_2″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_column type=”1_2″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_button button_url=”https:\/\/report.geaeducation.eu\/lt\/pilietinis-mokslas-siaures-makedonijoje\/” button_text=”Gr\u012f\u017eti \u012f: Pilietinis mokslas \u0160iaur\u0117s Makedonijoje” _builder_version=”4.24.0″ _module_preset=”default” hover_enabled=”0″ global_colors_info=”{}” sticky_enabled=”0″][\/et_pb_button][\/et_pb_column][et_pb_column type=”1_2″ _builder_version=”4.22.2″ _module_preset=”default” global_colors_info=”{}”][et_pb_button button_url=”https:\/\/geaeducation.eu\/lt\/” button_text=”Eiti \u012f: %22GEA%22 tinklalapis ” _builder_version=”4.24.0″ _module_preset=”default” hover_enabled=”0″ global_colors_info=”{}” sticky_enabled=”0″][\/et_pb_button][\/et_pb_column][\/et_pb_row][\/et_pb_section]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Svarbiausi aplinkosaugos klausimai Atlikus tyrimus septyniose Europos \u0161alyse, nustatytos penkios pagrindin\u0117s aplinkosaugos problemos, kurios \u0161ioms \u0161alims kelia did\u017eiausi\u0105 susir\u016bpinim\u0105. \u0160ios problemos per\u017eengia geografines ribas ir reikalauja bendro d\u0117mesio bei veiksm\u0173.1. Oro kokyb\u0117 ir tar\u0161a Oro kokyb\u0117 ir tar\u0161a kelia didel\u0119 gr\u0117sm\u0119 aplinkos kokybei ir visuomen\u0117s sveikatai. Kietosios dalel\u0117s, \u012fskaitant KD2,5 ir KD10, susidaro d\u0117l pramon\u0117s […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_et_pb_use_builder":"on","_et_pb_old_content":"","_et_gb_content_width":"","footnotes":""},"class_list":["post-2820","page","type-page","status-publish","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/report.geaeducation.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2820","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/report.geaeducation.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/report.geaeducation.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/report.geaeducation.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/report.geaeducation.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2820"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/report.geaeducation.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/2820\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/report.geaeducation.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2820"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}