Pagrindinių išvadų ir rekomendacijų santrauka

Biologinės įvairovės išsaugojimas yra neatidėliotinas ir svarbiausias rūpestis, nes šiose Europos šalyse yra turtingų ir unikalių ekosistemų. Šioms ekosistemoms didelę grėsmę kelia buveinių naikinimas, miškų kirtimas ir neigiamas klimato kaitos poveikis. Biologinės įvairovės išsaugojimo iššūkį iliustruoja įvairių rūšių, iš kurių kai kurios yra kritiškai nykstančios, pavojus. Buveinių nykimas dėl tokių veiksnių, kaip miškų kirtimas ir infrastruktūros plėtra, yra didžiulė kliūtis siekiant šio tikslo.

Piliečių moksliniai projektai, glaudžiai bendradarbiaujantys su mokslininkais ir gamtosaugininkais, tapo labai svarbūs sprendžiant šią problemą. Jų pagrindinis tikslas – dokumentuoti ir saugoti rūšių įvairovę, migracijos modelius ir svarbiausių buveinių būklę. Aktyviai įtraukdami visuomenę į duomenų rinkimą ir gamtos paveldo išsaugojimą, šie projektai teikia didelę paramą biologinės įvairovės išsaugojimui. Be to, šios pastangos neapsiriboja vien moksliniais tikslais, o skatina visuomenės įsitraukimą ir ugdo kolektyvinį atsakomybės už aplinką jausmą.

Klimato kaitos padariniai jaučiami visose septyniose Europos šalyse, nes didėja temperatūra, keičiasi kritulių kiekis ir dažnėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Šie pokyčiai daro didelį poveikį žemės ūkiui, vandens ištekliams ir miestų infrastruktūrai. Šiuos pokyčius aktyviai stebi piliečiai mokslininkai, kurie teikia vertingų duomenų moksliniams tyrimams ir prisitaikymo strategijoms. Jų darbas apima projektus, susijusius su klimato stebėsena, orų duomenų rinkimu ir besikeičiančio klimato vietinio poveikio tyrimais. Šios pastangos padeda priimti labiau pagrįstus sprendimus ir planuoti tvaresnę ateitį.

Vandens išteklių, įskaitant daugybę ežerų, upių ir vandens ekosistemų, priežiūra ir tvarumas yra gyvybiškai svarbūs visose šalyse. Tačiau šie vertingi vandens telkiniai susiduria su didelėmis problemomis. Vandens kokybei grėsmę kelia tarša iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, žemės ūkio nuotekos, netinkamas nuotekų valymas ir neteisėtas atliekų šalinimas. Eutrofikacija, atsirandanti dėl per didelio maistinių medžiagų kiekio, gali sukelti žalingą dumblių žydėjimą, deguonies trūkumą ir bendrą vandens kokybės pablogėjimą. Siekiant spręsti šias problemas ir užtikrinti šių vertingų vandens išteklių apsaugą, būtina veiksmingai valdyti ir saugoti vandenį.

Spartus urbanizacijos ir žemės plėtros tempas kelia sudėtingų problemų visose tiriamose šalyse. Dėl miestų plėtros dažnai blogėja žemės būklė, nyksta žaliosios erdvės ir kyla aplinkosaugos problemų. Pasitelkiant piliečių mokslo iniciatyvas, tiriamas statybų ir urbanizacijos poveikis vietos ekosistemoms, daugiausia dėmesio skiriant žaliosioms erdvėms miestų teritorijose. Šis darbas suteikia labai svarbių įžvalgų, reikalingų pagrįstiems sprendimams dėl tvarios miestų plėtros, žaliosios infrastruktūros ir aplinkos išsaugojimo priimti.

Nacionaliniai tyrimai atskleidė bendrus mokymosi poreikius

Septyniose ES šalyse – Belgijoje, Estijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Lietuvoje, Šiaurės Makedonijoje ir Graikijoje – atlikti nacionaliniai tyrimai atskleidė keletą bendrų mokymosi poreikių, peržengiančių geografines ribas ir atskleidžiančių bendras ES problemas. Šioje apžvalgoje apžvelgiame skirtingus šių bendrų mokymosi poreikių aspektus:

Mažas informuotumas apie piliečių mokslą

Įdomu tai, kad šiose skirtingose ES šalyse atlikti išsamūs tyrimai atskleidė bendrą bruožą – tai, kad gyventojai nėra susipažinę su “piliečių mokslo” sąvoka. Šis bendras informuotumo trūkumas rodo, kad būtina rengti plataus masto informavimo kampanijas ir švietimo iniciatyvas. Pasitelkdami patrauklią mokslinę prizmę, analizuojame neatidėliotiną poreikį sumažinti žinių trūkumą ir uždegti supratimo apie piliečių mokslą žiburį.

Tarpusavyje susiję aplinkos ir socialiniai iššūkiai

Šiuose nacionaliniuose tyrimuose skamba dalyvių balsų simfonija, kuri harmoningai pabrėžia sudėtingą aplinkosaugos ir socialinių problemų sąveiką. Šią bendrą perspektyvą atskleidžia pripažinimo choras: įspūdingas 82 % dalyvių pripažįsta, kad šie iššūkiai yra neatsiejami vienas nuo kito. Pagrindinis priedainis – tai kolektyvinis supratimas, kad kiekvieną regioną kamuojančios aplinkosaugos problemos iš tiesų yra “bendruomenės problemos”. Šis pripažinimas sukuria įtikinamą pasakojimą, iškeliantį bendruomenės inicijuotus sprendimus kaip svarbią temą visoje ES.

Įvairūs aplinkosaugos klausimai

Šiuose tyrimuose išryškėjusios įvairios aplinkosaugos problemos sudaro ryškią mozaiką, kuri peržengia valstybių sienas. Nuo oro kokybės ir taršos iki biologinės įvairovės nykimo, su klimato kaitos poveikiu, vandens kokybe ir valdymu bei sudėtinga urbanizacijos mįsle susiję iššūkiai yra nuolatinės temos. Šiuos aplinkosaugos refrenus persmelkia įvairūs veiksniai, todėl būtina holistinė, tarpvalstybinė perspektyva ir vieningo fronto formavimas.

Ribotas informuotumas apie piliečių mokslo iniciatyvas

Kaip esminis akcentas išryškėja bendras informuotumo apie piliečių mokslo iniciatyvas trūkumas. Nors yra elementarus supratimas apie piliečių mokslą, konkrečios žinios apie piliečių mokslo iniciatyvas išlieka bendra “akla dėmė”. Tyrimuose vienodai išryškėja abejonės ir klausimai dėl apčiuopiamų šių iniciatyvų rezultatų ir poveikio. Ši bendra tema pabrėžia, kad labai reikia patikimų komunikacijos strategijų, kuriomis siekiama išaiškinti daugybę piliečių mokslo projektų naudos ir užtikrinti veiksmingą jų įgyvendinimą.

 Pasitikėjimo ir skaidrumo iššūkiai

Pasitikėjimo ir skaidrumo tema yra šių tyrimų leitmotyvas. Visose tyrimuose dalyvaujančiose šalyse pastebimas bendras susirūpinimas dėl piliečių mokslo iniciatyvų veiksmingumo ir rezultatų. Kyla daug klausimų, ypač dėl šių iniciatyvų veiksmingumo sprendžiant vietos aplinkosaugos problemas. Šios kolektyvinės abejonės pabrėžia būtinybę ugdyti pasitikėjimą ir pateikti apčiuopiamų įrodymų, kad piliečių mokslo projektai daro didelį poveikį, siekiant paskatinti visuomenės dalyvavimą.

Suaugusiųjų švietimo vaidmuo aplinkosaugos veikloje

Visuose tyrimuose pastebimas bendras bruožas – suaugusiųjų švietimo vaidmens, skatinančio įsitraukti į aplinkosaugos veiklą, suvokimas. Reikšminga tai, kad šis bendras pripažinimas pabrėžia poreikį vyraujantį dėmesį su darbu susijusiems įgūdžiams pakeisti į visapusišką aplinkosauginį švietimą. Šiuo atveju svarbiausias vaidmuo tenka mokymuisi visą gyvenimą, prasidedančiam ankstyvame amžiuje ir apimančiam visus gyvenimo etapus. Ši perspektyva pagilina pasakojimą apie aplinkosauginio švietimo transformacinį potencialą.

Vietos bendruomenės dalyvavimas

Septyniuose nacionaliniuose tyrimuose bendrai pabrėžiama vietos bendruomenės dalyvavimo svarba. Bendrai teikiama pirmenybė vietos piliečių vadovaujamoms iniciatyvoms, kurios yra nuolat pasikartojanti tema, ir pripažįstamas galimas politinis įsitraukimas sprendžiant tokias vietos problemas kaip žaliosios erdvės ir atliekų tvarkymas. Ši bendra perspektyva išryškina gyvybingą bendruomenės inicijuojamų sprendimų, kaip sprendimo būdo, gobeleną.

Šie bendri mokymosi poreikiai, išryškėję nacionaliniuose tyrimuose, ne tik peržengia valstybių sienas –  tai bendra savęs pažinimo, įgalinimo ir atsakomybės už aplinką kelionė. Gerai suprasdamas šiuos bendrus poreikius, partnerių konsorciumas dabar yra pasirengęs pradėti kurti internetinį mokymosi kursą, pritaikytą suaugusiesiems ir nepalankioje padėtyje esantiems suaugusiesiems.

Baigiamosios mintys ir rekomendacijos

Partnerių konsorciumui žengus kitą žingsnį ir gerai supratus šiuos bendrus poreikius, mes padedame pagrindą GEA internetinio mokymosi kurso kūrimui. Septynių nacionalinių tyrimų metu gautos įžvalgos atskleidė esminius aspektus, reikalingus kuriant išsamų ir veiksmingą mokymo šaltinį, pritaikytą suaugusiems besimokantiesiems. Čia pateikiame gerai pagrįstų rekomendacijų, kuriomis reikėtų vadovautis rengiant šį kursą.

Rekomendacijos dėl GEA internetinio mokymosi kurso

1. Piliečių mokslo informuotumo modulis: Sukurti specialų internetinio kurso modulį, skirtą supažindinti dalyvius su piliečių mokslu ir jo svarbiausiu vaidmeniu sprendžiant neatidėliotinas aplinkosaugos problemas.
2. Glaudesnis aplinkosauginis švietimas: Užtikrinkite, kad kursas teiktų išsamų aplinkosauginį švietimą, kuris atitiktų suaugusiųjų besimokančiųjų laiko apribojimus. Įtraukite lanksčius mokymo metodus, derindami teorines žinias su praktine veikla ir realaus pasaulio pavyzdžiais.
3. Mikroveiksmų integracija: Į kursą įtraukite skyrių, kuriame daugiausia dėmesio skiriama „mikroveiksmams“ – mažiems, tačiau paveikiems pokyčiams, kuriuos žmonės gali lengvai integruoti į savo kasdienį gyvenimą, kad skatintų aplinkos tvarumą.
4. Bendruomenės įtraukimo komponentai: Integruoti dalyko komponentus, kurie pabrėžia bendruomenės dalyvavimo aplinkosaugos iniciatyvose svarbą. Parodykite, kaip asmenys gali aktyviai dalyvauti vietos projektuose ir skatinti kolektyvinius veiksmus savo bendruomenėse.
5. Efektyvios bendravimo strategijos: Pateikite gaires dėl veiksmingų komunikacijos metodų, kad būtų lengviau perduoti sudėtingas mokslines žinias apie aplinkos ir klimato dinamiką.
6. Praktinės klimato kaitos pasekmės: Įtraukite modulius, kuriuose akcentuojamos praktinės ir apčiuopiamos klimato kaitos ir aplinkosaugos iššūkių pasekmės. Akcentuokite mokymąsi per patirtį, kad būtų iliustruojamas realus poveikis bendruomenėms.
7. Pritaikyta mokymosi medžiaga: Sukurkite mokymosi medžiagą, pritaikytą suaugusiųjų besimokančiųjų poreikiams ir pageidavimams. Atsižvelkite į įvairius mokymosi stilius, kilmę ir gebėjimus, kad užtikrintumėte, jog kursas būtų įtraukus ir prieinamas.
8. Suprantama kalba: Naudokite aiškią ir suprantamą kalbą visoje kurso medžiagoje ir komunikacijoje. Venkite nereikalingo žargono ir sudėtingos terminologijos, kad turinys būtų prieinamas plačiai auditorijai.
9. Praktinis pritaikymas: Akcentuoti praktinį aplinkosaugos sąvokų taikymą kurso metu. Skatinkite dalyvius pritaikyti tai, ko jie išmoko, savo kasdieniame gyvenime, pradedant nuo paprastų ekologiškų praktikų, kurias galima lengvai integruoti.
10. Realaus poveikio pabrėžimas: Iliustruokite realias aplinkosaugos iššūkių ir klimato kaitos pasekmes. Remkitės konkrečiais pavyzdžiais, kad pabrėžtumėte veiksmų svarbą ir galimą aplinką tausojančio elgesio naudą.
11. Bendruomenės dalyvavimas: Bendruomenės įsitraukimas: Skatinkite bendruomenės įsitraukimą į kursą. Skatinkite dalyvius užmegzti ryšius su savo vietos bendruomenėmis ir dalyvauti bendromis pastangomis sprendžiant aplinkosaugos problemas.
12. Tarpdisciplininis požiūris: Taikyti tarpdisciplininį požiūrį į aplinkosauginį švietimą. Integruokite įvairių sričių, pavyzdžiui, gamtos mokslų, socialinių mokslų ir ekonomikos, elementus, kad aplinkosaugos iššūkiai būtų suprantami visapusiškai.
13. Interaktyvus mokymasis: Įtraukite interaktyvius ir įtraukiančius mokymosi metodus, pvz., viktorinas, diskusijas ir praktines užduotis, kad dalyviai aktyviai įsitrauktų ir būtų motyvuoti.
14. Savarankiškų bendruomenių kūrimas: Kurso metu skatinama kurti savarankiškas ir funkcionalias bendruomenes. Pabrėžkite kolektyvinių veiksmų svarbą ir pateikite gaires, kaip inicijuoti vietos aplinkosaugos iniciatyvas.
15. Galimybės užmegzti ryšius: Sukurkite dalyviams galimybes užmegzti ryšius su bendraminčiais, ekspertais ir organizacijomis. Tinklų užmezgimas gali padidinti ekologiškai sąmoningų pastangų tvarumą ir suteikti nuolatinę paramą.
16. Lygybė ir įtraukimas: Išlaikyti didelį dėmesį teisingumui ir įtraukčiai. Užtikrinkite, kad kursuose būtų atsižvelgiama į konkrečius poreikius ir iššūkius, su kuriais susiduria nepalankioje padėtyje esantys asmenys, sudarant vienodas sąlygas visiems dalyviams.

Šios rekomendacijos yra bendradarbiavimo dvasios ir bendro supratimo, pasiekto atliekant išsamius nacionalinius tyrimus, įrodymas. Žengdami į internetinio mokymosi sritį, jomis vadovausimės, nes jos padės parengti patrauklų ir transformuojantį internetinį kursą, skirtą suaugusiųjų ir socialiai remtinų asmenų ekologinei sąmonei ir aplinkosauginiam sąmoningumui didinti.

Įgyvendinę šias gaires, tikimės, kad galėsime daryti reikšmingą įtaką kelyje į ekologiškesnę ir tvaresnę ateitį.